Bakalauro darbo tyrimo objektas – André Gide’o romanas Pinigų padirbinėtojai (1925), Antano Škėmos Balta drobulė (1958), Julio Cortázaro romanas Žaidžiame klases (1963) ir Sigito Parulskio Doriforė (2004). Visi jie darbe analizuojami metaliteratūriškumo aspektu. Šio tyrimo tikslas – ištirti André Gide’o Pinigų padirbinėtojus, Antano Škėmos Baltą drobulę, Julio Cortázaro Žaidžiame klases ir Sigito Parulskio Doriforę metaliteratūriškumo aspektu, juos palyginti. Uždaviniai: 1) pateikti metaliteratūriškumo ir „atviro kūrinio“ teorines apibrėžtis; 2) atskleisti Pinigų padirbinėtojų ir Baltos drobulės kaip „romano romane“ kūrimo specifiką; 3) išanalizuoti Žaidžiame klases ir Doriforę kaip „atvirus kūrinius“; 4) išskirti kai kuriuos Gide’o, Škėmos, Cortázaro ir Parulskio romanų panašumus ir skirtumus, susijusius su metaliteratūriškumu. Metaliteratūriškumas – tai metaliteratūrinių kūrinių ypatybė, kuri reiškia savirefleksišką grožinės literatūros teorijos apmąstymą per grožinės literatūros rašymo praktiką. Metaliteratūriškumas apima ir metaliteratūrinį rašymą apie rašymą, istorijas apie istorijas, pasakojimus apie pasakojimus, romanus apie romanus etc. Ne mažiau svarbus yra ir skaitymo proceso komentavimas, komunikacija su skaitytoju, autoriniai komentarai. Metaliteratūriškumas gali būti atsekamas įvairaus laikotarpio ir skirtingų žanrinių romano tipų kūriniuose, bet labiausiai jis sietinas su modernistiniu ir postmodernistiniu XX ir XXI a. romanu. André Gide’o, Antano Škėmos, Julio... [toliau žr. visą tekstą] / This Bachelor’s Thesis deals with metafictionality in the following novels: André Gide‘s The Counterfeiters (1925), Antanas Škėma’s White Sheet (1958), Julio Cortázar's Rayuela (1963) and Doriforė (2004) by Sigitas Parulskis. All they are analysed from the aspect of metafictionality. The main aim of this thesis is to carry out analysis of metafictionality in André Gide‘s The Counterfeiters, Antanas Škėma’s White Sheet, Julio Cortázar's Rayuela (1963) and Sigitas Parulskis’ Doriforė from the aspect of metafictionality and to compare them. The following objectives have been set: 1) to present the theoretical definitions of metafictionality and the “open work”; 2) to discuss the specifics of writing the “novel in a novel”, as found in The Counterfeiters and White Sheet; 3) to analyse Rayuela and Doriforė as “open works”; 4) to highlight the differences and similarities related with metafictionality in Gide‘s, Škėma’s, Cortázar’s and Parulskis’ novels. Metafictionality is a feature of metafictional writing. It means self-reflective contemplation of theory on fiction through fiction writing practice. Metafictionality also encompasses metafictional writing about writing, stories about other stories, narratives about other narratives, novels about other novels etc. Comments on the reading process, communication with a reader and author’s comments are amongst the important features of metafictionality. It can be traced in the pieces of various types of novel’s genres and time... [to full text]

Magistro darbo tyrimo objektas – Sigito Parulskio, Gintaro Beresnevičiaus, Giedros Radvilavičiūtės, Regimanto Tamošaičio eseistika, kuri analizuojama kaip asmeninė esė. Nagrinėjami šie minėtų autorių esė rinkiniai: „Nuogi drabužiai“ (2002), „Miegas ir kitos moterys“ (2005), „Vilkų saulutė“ (2003), „Suplanuotos akimirkos“ (2004), „Vitaminų pardavėjas“ (2007). Darbo tikslas – analizuoti Parulskio, Beresnevičiaus, Radvilavičiūtės, Tamošaičio eseistiką kaip asmeninę esė, atskleidžiant šios esė estetikos ir poetikos ypatybes, eseistų individualumą. Uždaviniai: 1) Pateikti asmeninės esė teorines apibrėžtis, nurodant jų ribas ir problemas; 2) Identifikuoti asmeninės esė autoriaus mąstymo bei raiškos ypatybes; 3) Nagrinėti lietuvių autorių esė būdingas poetines priemones ir estetines pozicijas; 4) Palyginti skirtingų autorių eseistikos savybes, jų panašumus ir skirtumus; 5) Nustatyti asmeninės esė skaitytojo tipus, jų sąryšį su autoriaus institucija ir tekstu; 7) Atskleisti adresato „lūkesčių horizontą“ ir jo reikšmę skaitomų tekstų suvokimui ir interpretavimui. Tyrimo metodologija – komparatyvistikos teorija, Billo Roorbacho „asmeninės esė“, Umberto Eco „atviro kūrinio“ bei „pavyzdinio skaitytojo“ ir „empirinio skaitytojo“, Hanso Roberto Jausso „lūkesčių horizonto“ koncepcijos. Kadangi asmeninė esė dar nėra kanonizuota, pasitelkiamos ir Phillipo Lopate’o bei Michailo Epsteino įžvalgos apie asmeninės esė meną. Tyrimas atskleidė, kad tarp asmeninės esė ir „atviro“... [toliau žr. visą tekstą] / The object of the Master’s degree work is essays of Sigitas Parulskis, Gintaras Beresnevičius, Giedra Radvilavičiūtė, Regimantas Tamošaitis, which are analysed as personal essays. The following collections of the mentioned authors are analysed: „Nuogi drabužiai“ (2002), „Miegas ir kitos moterys“ (2005), „Vilkų saulutė“ (2003), „Suplanuotos akimirkos“ (2004), „Vitaminų pardavėjas“ (2007). The aim of the Work is to analyse essays of Parulskis, Beresnevičius, Radvilavičiūtė, Tamošaitis as personal essays, revealing peculiarities of these essays and poetry, individuality of essayists. Tasks: 1) to present theoretical concepts of the personal essay, by defining their limits and problems; 2) to identify peculiarities of thinking and expression of the personal essay author; 3) to analyse poetic aids and aesthetical positions, characteristic to essays of Lithuanian authors; 4) to compare peculiarities of essays of different authors, their similarities and differences; 5) to define types of personal essay readers, their links with institution of the author and the text; 7) to reveal the “horizon of expectation” of the addressee and its effect on perception and interpretation of the read texts. Methodology of the Research – theory of comparativistics, conceptions of “personal essay” by Bill Roorbach, “open creation” and “the model reader” by Umberto Eco, “horizon of expectations” by Hans Robert Jauss. As far as the personal essay has not been canonised, insights about art of personal... [to full text]

Magistro darbo tyrimo objektas – Sigito Parulskio, Gintaro Beresnevičiaus, Giedros Radvilavičiūtės, Regimanto Tamošaičio eseistika, kuri analizuojama kaip asmeninė esė. Nagrinėjami šie minėtų autorių esė rinkiniai: „Nuogi drabužiai“ (2002), „Miegas ir kitos moterys“ (2005), „Vilkų saulutė“ (2003), „Suplanuotos akimirkos“ (2004), „Vitaminų pardavėjas“ (2007). Darbo tikslas – analizuoti Parulskio, Beresnevičiaus, Radvilavičiūtės, Tamošaičio eseistiką kaip asmeninę esė, atskleidžiant šios esė estetikos ir poetikos ypatybes, eseistų individualumą. Uždaviniai: 1) Pateikti asmeninės esė teorines apibrėžtis, nurodant jų ribas ir problemas; 2) Identifikuoti asmeninės esė autoriaus mąstymo bei raiškos ypatybes; 3) Nagrinėti lietuvių autorių esė būdingas poetines priemones ir estetines pozicijas; 4) Palyginti skirtingų autorių eseistikos savybes, jų panašumus ir skirtumus; 5) Nustatyti asmeninės esė skaitytojo tipus, jų sąryšį su autoriaus institucija ir tekstu; 7) Atskleisti adresato „lūkesčių horizontą“ ir jo reikšmę skaitomų tekstų suvokimui ir interpretavimui. Tyrimo metodologija – komparatyvistikos teorija, Billo Roorbacho „asmeninės esė“, Umberto Eco „atviro kūrinio“ bei „pavyzdinio skaitytojo“ ir „empirinio skaitytojo“, Hanso Roberto Jausso „lūkesčių horizonto“ koncepcijos. Kadangi asmeninė esė dar nėra kanonizuota, pasitelkiamos ir Phillipo Lopate’o bei Michailo Epsteino įžvalgos apie asmeninės esė meną. Tyrimas atskleidė, kad tarp asmeninės esė ir „atviro“... [toliau žr. visą tekstą] / The object of the Master’s degree work is essays of Sigitas Parulskis, Gintaras Beresnevičius, Giedra Radvilavičiūtė, Regimantas Tamošaitis, which are analysed as personal essays. The following collections of the mentioned authors are analysed: „Nuogi drabužiai“ (2002), „Miegas ir kitos moterys“ (2005), „Vilkų saulutė“ (2003), „Suplanuotos akimirkos“ (2004), „Vitaminų pardavėjas“ (2007). The aim of the Work is to analyse essays of Parulskis, Beresnevičius, Radvilavičiūtė, Tamošaitis as personal essays, revealing peculiarities of these essays and poetry, individuality of essayists. Tasks: 1) to present theoretical concepts of the personal essay, by defining their limits and problems; 2) to identify peculiarities of thinking and expression of the personal essay author; 3) to analyse poetic aids and aesthetical positions, characteristic to essays of Lithuanian authors; 4) to compare peculiarities of essays of different authors, their similarities and differences; 5) to define types of personal essay readers, their links with institution of the author and the text; 7) to reveal the “horizon of expectation” of the addressee and its effect on perception and interpretation of the read texts. Methodology of the Research – theory of comparativistics, conceptions of “personal essay” by Bill Roorbach, “open creation” and “the model reader” by Umberto Eco, “horizon of expectations” by Hans Robert Jauss. As far as the personal essay has not been canonised, insights about art of personal... [to full text]