Study evaluates adenosine, which is used as an adjunct to conventional reperfusion therapy (percutaneous coronary intervention, i.e. PCI), role in reducing the infarct size and preserving the left ventricular function in patients with acute myocardial infarction. During the study we examined patients with the left ventricular anterior wall acute myocardial infarction (AMI), when PCI and stenting were used for infarct-related artery (IRA) re-opening. Study evaluates influence of complementary use of adenosine in reducing the myocardial ischemic-reperfusion injury, the manifestation of slow-reflow or no-reflow phenomenon. The results of reperfusion therapy with adjunctive adenosine and without adenosine were analyzed in two homogeneous patient groups. By using new non-invasive imaging methods (single photon emission computer tomography, transthoracic Doppler echocardiography, dobutamine stress echocardiography) it was estimated, that adenosine preserves myocardial contractility and coronary flow reserve during the acute phase of myocardial infarction, reduces the final infarct size, improves the recovery of left ventricular global and segmental contractile function at five months follow-up. Those results are achieved due to adenosine impact on improving blood flow restoration not only in major coronary arteries, but also at microcirculatory level and ensuring of adequate and effective myocardial reperfusion. / Tyrime analizuojama adenozino, kuriuo papildoma įprastinė reperfuzinė terapija (perkutaninė koronarinė intervencija), įtaka mažinant infarkto dydį ir išsaugant kairiojo skilvelio funkciją pacientams, sergantiems ūminiu miokardo infarktu. Tyrimo metu siekta įvertinti PKI ir stentavimo būdu atveriant priekinės nusileidžiančios šakos spindį, kurio okliuzija sąlygojo kairiojo skilvelio priekinės sienelės ūminį miokardo infarktą, papildomai naudojamo adenozino įtaką mažinant miokardo išeminį-reperfuzinį pažeidimą, lėtos ar nutrūkusios tėkmės fenomeno pasireiškimą ir išplitimą. Reperfuzinės terapijos (PKI naudojant adenoziną ir PKI be adenozino) rezultatų ypatumai ir skirtumai palyginti dviejose homogeniškose pagal kontrolinius kintamuosius pacientų grupėse. Pasitelkus naujausius neinvazinius vaizdinimo metodus (miokardo perfuzijos radionuklidinę kompiuterinę tomografiją, transtorakalinę doplerinę echokardiografiją, dobutamino krūvio echokardiografiją) nustatyta, kad adenozinas, gerindamas kraujo tėkmės atstatymą ne tik stambiosiose vainikinėse arterijose, bet ir mikrocirkuliacijos grandyje, užtikrindamas adekvačią bei efektyvią miokardo reperfuziją, išsaugo miokardo kontraktilinį bei koronarinės tėkmės rezervus ūminio miokardo infarkto metu, mažina galutinį infarkto dydį, gerina bendrosios ir segmentinės kairiojo skilvelio kontraktilinės funkcijos atsistatymą praėjus 5 mėn. po reperfuzinio miokardo infarkto gydymo.

Tyrime analizuojama adenozino, kuriuo papildoma įprastinė reperfuzinė terapija (perkutaninė koronarinė intervencija), įtaka mažinant infarkto dydį ir išsaugant kairiojo skilvelio funkciją pacientams, sergantiems ūminiu miokardo infarktu. Tyrimo metu siekta įvertinti PKI ir stentavimo būdu atveriant priekinės nusileidžiančios šakos spindį, kurio okliuzija sąlygojo kairiojo skilvelio priekinės sienelės ūminį miokardo infarktą, papildomai naudojamo adenozino įtaką mažinant miokardo išeminį-reperfuzinį pažeidimą, lėtos ar nutrūkusios tėkmės fenomeno pasireiškimą ir išplitimą. Reperfuzinės terapijos (PKI naudojant adenoziną ir PKI be adenozino) rezultatų ypatumai ir skirtumai palyginti dviejose homogeniškose pagal kontrolinius kintamuosius pacientų grupėse. Pasitelkus naujausius neinvazinius vaizdinimo metodus (miokardo perfuzijos radionuklidinę kompiuterinę tomografiją, transtorakalinę doplerinę echokardiografiją, dobutamino krūvio echokardiografiją) nustatyta, kad adenozinas, gerindamas kraujo tėkmės atstatymą ne tik stambiosiose vainikinėse arterijose, bet ir mikrocirkuliacijos grandyje, užtikrindamas adekvačią bei efektyvią miokardo reperfuziją, išsaugo miokardo kontraktilinį bei koronarinės tėkmės rezervus ūminio miokardo infarkto metu, mažina galutinį infarkto dydį, gerina bendrosios ir segmentinės kairiojo skilvelio kontraktilinės funkcijos atsistatymą praėjus 5 mėn. po reperfuzinio miokardo infarkto gydymo. / Study evaluates adenosine, which is used as an adjunct to conventional reperfusion therapy (percutaneous coronary intervention, i.e. PCI), role in reducing the infarct size and preserving the left ventricular function in patients with acute myocardial infarction. During the study we examined patients with the left ventricular anterior wall acute myocardial infarction (AMI), when PCI and stenting were used for infarct-related artery (IRA) re-opening. Study evaluates influence of complementary use of adenosine in reducing the myocardial ischemic-reperfusion injury, the manifestation of slow-reflow or no-reflow phenomenon. The results of reperfusion therapy with adjunctive adenosine and without adenosine were analyzed in two homogeneous patient groups. By using new non-invasive imaging methods (single photon emission computer tomography, transthoracic Doppler echocardiography, dobutamine stress echocardiography) it was estimated, that adenosine preserves myocardial contractility and coronary flow reserve during the acute phase of myocardial infarction, reduces the final infarct size, improves the recovery of left ventricular global and segmental contractile function at five months follow-up. Those results are achieved due to adenosine impact on improving blood flow restoration not only in major coronary arteries, but also at microcirculatory level and ensuring of adequate and effective myocardial reperfusion.