The ultimate goal of SPIN and indeed of all testing or validation methodology is to demonstrate, with a certain degree of confidence, that a proposed design or implementation meets its requirements. SPIN is a tool to simulate and validate Protocols. Promela, its source language, is a formal description technique like SDL and Estelle that is based on communicating state atomata. Unlike most other tools, SPIN is in the public domain and therefore is one of the most widely used formal verification tools today. Paper presents a formalization method of piece linear aggregates (PLA) and an investigation of possibilities to use SPIN system for validation of PLA specifications of distributed systems. It is shown that in order to write Promela specifications, processes used in the PLA model should be represented by finite state automata. PLA specification of two protocols, its description by finite state automata and its verification results in SPIN system are presented. It is shown in this paper that the SPIN system can be used for the verification of aggregate specifications. Using the SPIN system the finite state graphs of the processes used in the formal specification have to be formed. Then they have to be described in the Promela language.

GLOBDATA is a project that aims to design and implement a middleware tool offering the abstraction of a global object database repository. This tool, called COPLA, supports transactional access to geographically distributed persistent objects independent of their location. Additionally, it supports replication of data according to different consistency criteria. For this purpose, COPLA implements a number of consistency protocols offering different tradeoffs between performance and fault-tolerance. This paper presents the analysis of one of two strong consistency protocols for the GLOBDATA system, the voting protocol. A protocol relies heavily on the use of atomic translation primitive as a building block to serialize conflicting transactions. The paper presents an in-depth description of the conceptual model using UML-based analysis of the protocol which later is used to define the PLA (piece-linear aggregates) model of the system, a discrete event-based simulation of the processes. As a result of the work, the PLA model is ready to be used to validate, verify and simulate various behavioral and performance characteristics of the model using mathematical proof techniques.

Formalios specifikacijos – tai matematinis programinės ar techninės įrangos aprašymas, kurį galima naudoti sistemos realizacijai. Formalių specifikacijų naudojimas dar negarantuoja specifikacijos teisingumo. Tam naudojami formalaus verifikavimo metodai. Šiame dokumente aptariami formalių specifikacijų validavimo metodai. Du populiaraiausi formalių specifikacijų validavimo metodai yra pasiekiamų būsenų grafo analizė bei invarianto tikrinimas. Pasiekiamų būsenų grafo analizę sudaro pasiekiamų būsenų grafo generavimas ir analizė. Grafo analizės metu ieškoma aklaviečių, uždarų ciklų, nepasiekiamų būsenų, atliekamas būsenų koordinačių apribojimų tikrinimas bei invarianto tikrinimas. Tradiciniai pasiekiamų būsenų grafo sudarymo algoritmai grafo sudarymui naudoja sistemos būsenų eilę. Kiekviena išanalizuota būsena įrašoma į pasiekiamų būsenų grafą. Dokumente aptariamas lygiagretaus programavimo naudojimas būsenų grafo generavimui, kuris analizuoja ir generuoja sistemos būsenas naudodamas lygiagrečias gijas. Eksperimentų su vienkanale aptarnavimo sistema metu nustatyta, kad lygiagretaus algoritmo naudojimas šio uždavinio metu leidžia pagerinti sistemos veikimą iki 35%, priklausomai nuo būsenų skaičiaus. / Arguably the most important task in creation of software is user requirement specification. Accurate requirement specification allows avoidance of errors in late stages of software development. This is extremely important in critical systems, where even vague error can cause great financial losses or even human victims. One of the methods used for precise user requirement specification is use of formal specifications. Formal specification is a mathematical method for describing of software or hardware, which might be suitable for system realization. Nevertheless, the construction of formal specifications does not guarantee the correctness of specification. For this reason formal specification validation is necessary. In this paper methods of formal specification validation are discussed. Two most popular methods of formal specification validation are reachable state graph analysis and invariant checking. Reachable state graph analysis consists of graph generation and graph analysis. Graphs can be analyzed for dead-ends, closed loops, state reach ability checking, coordinate restriction checking or invariant checking. Traditional reachable graph generation algorithm uses unanalyzed states queue to produce reachable state graph. Each step single state is analyzed and depending on results new vertex or edge is added to state graph. An improvement to the algorithm to consider is usage of parallel programming to process multiple states simultaneously. This allows increasing the... [to full text]

Organinė elektronika pastaruoju metu yra viena sparčiausiai besiplėtojančių puslaidininkių prietaisų krypčių. Ši kryptis labai sparčiai vystoma dėl nuolat kuriamų naujų organinių junginių ir tobulėjančių inžinerijos galimybių. Šiuo metu organinės medžiagos naudojamos organiniuose šviestukuose (OLED), plonasluoksniuose tranzistoriuose, saulės celėse, jutikliuose ir kt. Organinės medžiagos įgalina gaminti didelio ploto bei lanksčius elektronikos prietaisus, gamybai pasitelkiant pigias gaminimo technologijas. Modernios organinės elektronikos medžiagos yra daugiafunkcinės – tai leidžia ne tik pagerinti medžiagos savybes, bet ir supaprastinti technologiją, kur viename sluoksnyje daugiafunkcinė molekulė atlieka keletą funkcijų. Tačiau molekulinės struktūros sudėtingėjimas iškelia naujas problemas susijusias su naujais sudėtingais reiškiniais daugiafunkciniame molekuliniame darinyje, tokiais kaip agregatų formavimas, vidujemolekulinė krūvio pernaša, vidujemolekulinė sąsūka ir kt. Todėl naujų daugiafunkcinių molekulinių darinių savybių optimizavimas yra aktuali nūdienos organinės elektronikos problema. Šiame darbe didžiausias dėmesys skiriamas daugiafunkcinių organinių spinduolių fotofizikinių savybių valdymui. Čia nagrinėjami daugiafunkcinių molekulinių spinduolių agregacijos nulemti reiškiniai ir jų valdymo galimybės, optimizuojant sluoksnio funkcines savybes tokias kaip plėvėdaros savybės, krūvio pernaša, emisijos našumas, sustiprintos savaiminės spinduliuotės slenkstis ir kt. / Currently, organic electronics is one of the most expanding technology of semiconductor devices. This direction is rapidly developing due to the constant synthesis of new organic compounds and sophisticated advances in device engineering. Currently, organic materials are used in organic light-emitting diodes (OLEDs), organic thin-film transistors, solar cells and sensors. Low-cost manufacturing techniques such as wet casting or inkjet printing enable organic materials use in large-area and flexible electronic devices. Modern organic electronic materials are multifunctional – this enables not only to improve the material properties, but also to simplify the device architecture. However, the complexity of the molecular structure brings new problems associated with complex phenomena of the new multifunctional molecules -such as the formation of aggregates, intramolecular charge transfer, intramolecular torsion and others. Therefore, the control of the features of new multifunctional molecules is the main problem of organic electronics today. This work focuses on the control of photophysical characteristics of multifunctional organic emitters. Here we study aggregation induced emission and quenching of multifunctional molecular emitters and the possibilities to control these phenomena by optimizing functional properties of the film such as film forming properties, charge transfer, the emission efficiency, amplified spontaneous emission threshold and others.