Šio darbo objektas - socialinio judėjimo struktūra bei naujųjų medijų poveikis jai. Susiejant socialinius judėjimus su politiniu aktyvizmu postindustrinėse visuomenėse darbe nagrinėjama kokį poveikį naujųjų medijų sklaida gali turėti politiniam aktyvizmui. Darbo tikslas – remiantis egzistuojančiomis socialinių judėjimų teorijomis paaiškinti kaip naujosios medijos gali įtakoti socialinių judėjimų raidą. Darbu siekiama įvesti teorijas į Lietuvos socialinį kontekstą patikrinant jų veiksmingumą aiškinant politinį aktyvizmą Lietuvoje. Tyrimo tikslams pasiekti darbe sprendžiami šie pagrindinai uždaviniai: analizuojamos socialinius judėjimus aiškinančios teorijos; analizuojamos egzistuojančios žinios apie naująsias medijas; atlikti šių teorijų sintezę; apsibrėžiamos tyrimui reikalingos sąvokos; sudaroma tyrimo metodologija; atliekamas pasirinkto atvejo tyrimas; aptariamos platesnio šio tyrimo rezultatų taikymo galimybes. Darbe naudojamas atvejo tyrimo metodas. Tam pasitelktas vienas Vilniaus mieste besivystančio viešųjų erdvių išsaugojimo judėjimo mobilizacinis atvejis. Buvo atliktas judėjimo narių naudojamos naujienų grupės stebėjimas, kiekybinė šios grupės narių aktyvumo grupėje analizė bei kokybiniai giluminiai interviu su judėjimo dalyviais. Keliama hipotezė, kad nagrinėjamas judėjimas veikia kaip pasklidęs tinklas, apjungiantis jau prieš mobilizaciją veiksmui egzistavusius socialinius tinklus. Komunikacija naujosiomis medijomis sustiprina ryšius tarp atskirų jau egzistavusio... [toliau žr. visą tekstą] / The subject of this master thesis is a structure of a social movement and influence of new media on it. Linking social movements with political activism in postindustrial societies this works aims to find out possible influence of new media on political activism. The aim of this work is to explain impact of new media on social movement evolution by using established theories of social movement research. By way of this work established social movement theories were brought to the Lithuanian social context this way checking their validity in explaining political activism in Lithuania. The main objectives were these: to analyze theories of social movements; to analyze existing knowledge on new media; using these theories in explaining influence of new media on social movements; to define main concepts of the research; to create methodology of the case study; to carry out a case study; to discuss possible generalization of the results. A case study was used as a method. One mobilization case of public space preservation movement in Vilnius was chosen. A method triangulation, usual to use in case studies, contained observation of the newsgroup, used by activists, quantitative analysis of newsgroup activity and deep qualitative interviews with participants of the movement. The hypothesis was that “social movement was an all-channel network connecting social networks which existed already before the act of mobilization. Communication using new media strengthens the existing links... [to full text]

Šio darbo objektas – yra aktyvizmas, kaip ryšių su visuomene priemonė. Susiejant aktyvizmą ir ryšių su visuomene veiklą darbe nagrinėjama kaip organizacijos naudoja aktyvizmą savo ryšių su visuomene veikloje. Darbo tikslas – rasti teorinę poziciją, kuri paaiškintų, kaip aktyvizmas gali tapti ryšių su visuomene priemone ir praktiškai visa tai pagrįsti. Tikslui atskleisti keliami šie uždaviniai: apibrėžiamos aktyvizmo ir ryšių su visuomene sąvokas; aptariamos socialinius judėjimus aiškinančios teorijos; analizuojama, kokias tikslais ir kaip aktyvizmas naudojamas ryšių su visuomene veikloje, kas turi įtakos ir nulemia tokių priemonių pasirinkimo sėkmę; remiantis teorine dalimi sudaroma tyrimo metodologiją; praktiškai pagrindžiama, jog tyrime naudojamas pavyzdys yra socialinis judėjimas pritaikytas ryšių su visuomene veikloje. Darbe naudojamas nukreipto tiriamojo interviu metodas. Tam pasitelkta riedutininkų klubo „Ketvirtadienio nakties karštis“ Vilniaus mieste surengta pilietinė iniciatyva „Atkreipk dėmesį – tu esi stebimas“. Buvo apklaustas pagrindinis šios iniciatyvos organizatorius, riedutininkų klubo prezidentas A. Šapola. Keliama hipotezė, kad išankstiniais ryšiais susiję žmonės susijungia į pasipriešinimo tinklą siekdami socialinio ar politinio pokyčio. Aktyvizmo panaudojimas tokiomis sąlygomis tampa veiksminga ryšių su visuomene priemone. Tyrimas patvirtino hipotezę, jog organizacijos įtikinę visuomenę, kad jiems svarbi problema kartu yra ir visuomenės problema... [toliau žr. visą tekstą] / The subject of this master thesis is an activism like device of public relation. This master explains how to relate two different ranges: an activism and public relation in practice. The aim of this work is to explain how it’s possible to used activism like device of public relation. The main objectives were these: to define activism and public relation definitions; to analyse theories of social movements; to analyse how and why public relation use an activism in its practice, what have an influence and decide success; to define main concepts of the research; to create methodology; to prove, that research example is a social movement and in the same time it is device of public relation. Interview was used as a method. Example of research is roller-skate club “Heat of Thursday night” social movement named “Attention – you are watched”. this action organizer was as respondent. This action was in Vilnius that very day, when in many cities in the world was „International days againts video“. The hypothesis was that “many ties connecting people in social network. Organization use this network like public relation device”. Hypothesis was fully supported by the research. Research show that network was flexible and changing in time. Organization convinces people to tackle a problem together and in the same time make image. This work might be used in further studies and practice of public relation and in the practice.