Baigiamojo darbo tikslas - nustatyti Baltijos jūros kranto pokyčius, atsiradusius 2005–2009 metais. Tyrimo objektas – penkiolikos kilometrų ilgio Baltijos jūros kranto linijos ruoţas ties Palanga. Tyrimo metodas – empirinis. Kranto linjos pokyčiams nustatyti taikyta 2005 ir 2009 metų ortofotografiniuose ţemėlapiuose M 1: 10 000 išmatuotos koordinatės. Koordinatės išmatuotos kas dvidešimt metrų. Iš viso 751 koordinatė. Atlikta matematinė statistinė išmatuotų kranto linijos pokyčių analizė. Nustatyta, kad 2005–2009 m. kranto linijos padėtis pakito nuo -36 m. iki +27 m. Akumuliacijos arealų plotai apie 15 % didesni uţ eroduojamus plotus. Šiaurinėje tyrinėtos atkarpos pusėje vyrauja eroziniai procesai, o pietinėje – akumuliaciniai. Mokslinis naujumas – nustatyti Baltijos jūros kranto linijos ties Palanga kaitos bendrieji dėsningumai 2005 – 2009 metais. / The objective of the final thesis is to determine changes of the Baltic Sea shore during the period between 2005 and 2009. The research object - 15 kilometers long strip of the Baltic Sea shore beside Palanga. The research method - empirical. Coordinates measured in orthographic maps (scale 1: 10 000) of 2005 and 2009 were applied when determining the changes of the shore strip. The coordinates were measured every 20 meters. There is a 751 coordinate in total. Mathematical statistics analysis of the measured shore strip was performed. It was determined that during the period between 2005 and 2009 the position of the shore strip altered from -36 meters to +27 meters. Cumulative habitat areas are 15% larger than the erodated areas. Erosive processes dominate on the Northern side of the analyzed strip and cumulative processes on the Southern side. The novelty of the research - overall features of the Baltic Sea shore strip alteration beside Palanga during the period of 2005 and 2009 were determined.

Darbe apžvelgtos užsienio valstybių centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) sistemų darbo režimai ir pagrindiniai parametrai. Išskirtinai atsižvelgta į CŠT sitemas, kuriose yra kogeneracinės jėgainės su šilumos akumuliavimo talpomis. Darbe pateikiami pavyzdžiai, kokios gali būti ir kaip pritaikomos šilumos akumuliavimo talpos. Tokių sistemų pagrindiniai privalumai yra tai, jog naudojantis ŠAT sistema galima subalansuoti CŠT sistemose esančių įrenginių darbo režimus, taip pat esant kogeneracinėms jėgainėms galima pereinant nuo šilumos vartojimo grafiko jų darbą adaptuoti prie elektros vartojimo grafiko. Darbe analizuojamas Mažeikių miesto šilumos tiekimo sistemos darbas esant kogeneracinėms jėgainėms su šilumos akumuliacijos talpomis. Modeliuoti galimi įrenginių darbo režimai dviem prioritetais: pastoviosios galios ir maksimaliosios pikinės elektros energijos gamybos. Gauta, kad efektyvus šilumos akumuliacijos kiekis turėtų būti 200 MWh tai – atitiktų 4 tūkst. m3 talpą dirbant Mažeikių ŠT darbo parametrais. Nustatyta, kad valandinis ŠAT sistemos prijungimo vamzdžių pralaidumas turi būti 17 MW. Ekonominėje dalyje vertinamas ŠAT sistemos pelningumas. ŠAT sistemos pelningumas dirbant pastovios galios režimu yra neigiamas, taigi projektas būtų ekonomiškai nenaudingas, tačiau ŠAT sistemą naudojant pikinės elektros gamybai pelningumas svyruotų nuo -0,5 mln. Lt iki 0,9 mln. Lt, priklausomai nuo to, kaip susiformuos pikinės elektros rinka. / The thesis surveys working regimes and main parameters of centrally supplied heat (CSH) systems of foreign states. The exclusive attention is paid to CHS systems, having combined heat and power plans with heat accumulation tanks. Examples are provided in the thesis of the types of heat accumulation tanks and their application. The main advantages of such systems are that working regimes of devices in the CHS systems may be balanced with the help of HAT system, as well as that their work may be adapted from heat usage schedule to electricity usage schedule, if combined heat and power plants are used. The thesis analyzes the work of Mažeikiai town heat supply system, having combined heat and power plants with heat accumulation tanks. Possible working regimes of devices in two priorities have been modelled: fixed power and maximum peak electric power production. It has been received that the efficient quantity of heat accumulation should be 200 MWh; this would conform to 4 thousand m3 tank under Mažeikiai HS working parameters. It has been determined that the hourly capacity of pipeline of HAT system connection must be 17 MW. Economical part evaluates profitability of HAT system. HAT system’s profitability, using the fixed power for maintenance is negative; the project would be economically unprofitable; however using HAT system for production of peak electric power, profitability would fluctuate from -0.5 million LTL to 0.9 million LTL, depending on formation of peak... [to full text]