Magistriniame darbe trumpai apžvelgta amatų raida Vilniuje iki XIX amžiaus pabaigos, nagrinėtas amatininko statuso ir sąvokos kitimas Vilniuje lenkmečiu, sovietmečiu ir nepriklausomos Lietuvos laikotarpiais. Magistrinio darbo tikslas - amatų įpaveldinimo Vilniuje galimybių studija. XX amžiaus pradžioje lietuviams amatai buvo aktualu, kaip tautinio identiteto išraiška. Vyravo kaimo kultūros elementai, kurie turėjo atsispindėti nacionalinėje lietuvių pramonėje. Amatininku tapo lietuvis, kuris gamina tautinį, etninių bruožų turintį produktą. Vilniuje, 1920 – 1939 metais, lenkų okupacijos laikotarpiu amatininkas pratęsė miestietišką amato tradiciją. Vilniaus miesto amatai išlaiko kosmopolitiškumą ir daugiakultūriškumą, būdingą seniesiems Vilniaus amatams. Sovietinė sistema perėmė nepriklausomos Lietuvos laikotarpio požiūrį į amatą, kaip į kaimo kultūros tradiciją, tačiau dėmesį skyrė ne tautiškumo, o liaudiškumo propagavimui. Liaudies menas tapo parodiniu, ekspoziciniu ir reprezentaciniu reiškiniu. Nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu atsiradusi rinkos ekonomika nulėmė, kad etnografiniai amato bruožai palaipsniui prarandami, o juos keičia kosmopolitinis, ryškus ir individualus produktas. Dailiųjų amatų, etnografinių verslų ir mugių programa nepilnai įpaveldina senuosius Vilniaus amatus. Būtinas istorinio pagrindimo vertinimo kriterijus, kurį parengtų kompetentingų mokslinių įstaigų darbuotojai ir reglamentuotas, Lietuvos respublikos įstatymu, amatininko statusas, atskiriantis... [toliau žr. visą tekstą] / This master’s work overlooks and analyses the development of handicrafts in Vilnius city till the end of the 19th century, craftsmen’s position and concept during the times of Polish and Soviet influence and independency period. Aim of the work – the study of the inheritance possibilities of handicrafts in Vilnius. At the beginning of 20th century crafts were relevant to Lithuanians as it was the term of the national identity. The prevailing elements should have been from the country culture, as it reflected in national Lithuanian industries. Men who were considered as a craftsmen were Lithuanian, who produced products having ethnical features. During the period of polish occupation (year 1920 – 1939) craftsmen were the only ones who extended the urban craft traditions. The crafts of Vilnius still have its cosmopolitism and are multicultural, what is very characteristic to the old Vilnius crafts. Soviet system intercepted the Lithuanian attitudes to the handicraft, as to the tradition of country culture, but the attention was paid not to the national features, but to the folk. The folk-art became parody, expositional and representative thing. During the period of independency, economics determined, that ethnographical features of craft are shifting, they are being replaced by cosmopolite, individual and vivid products. The program of fairs, smart crafts and ethnographical business do not reflect the old crafts of Vilnius properly enough. It is necessary to base and evaluate... [to full text]

Tyrimo objektas – Klaipėdos apskrities kaimo turizmo ir amatų būklė Darbo tikslas – Nustatyti kaimo amatų ir kaimo turizmo sąveiką Klaipėdos apskrityje, bei pateikti pasiūlymus jų panaudojimui kaimo turizmo konkurencingumui didinti Uždaviniai: 1. Išanalizuoti kaimo turizmo ir amatų raidos tendencijas bei jų specifiką. 2. Išnagrinėti gamtinių, kultūrinių ir žmogiškųjų išteklių poveikį kaimo turizmo ir amatų plėtrai. 3. Parengti kaimo turizmo ir amatų būklės bei jų sąveikos galimybių Klaipėdos apskrityje tyrimo metodiką. 4. Įvertinti kaimo turizmo ir tradicinių amatų situaciją Klaipėdos apskrityje ir jų plėtros galimybes. 5. Pateikti kaimo turizmo ir amatų tarpusavyje efektyvesnio plėtojimo kryptis. Tyrimo metodai – mokslinės literatūros, teisinių aktų ir dokumentų ir statistinių dokumentų analizė ir sintezė, anketinė apklausa, duomenų palyginimas ir grafinis vaizdavimas. Tyrimo rezultatai: • Pirmoje darbo dalyje išnagrinėtos kaimo turizmo ir amatų raidos tendencijos, taip pat nagrinėta įvairių autorių nuomonė. Buvo analizuojami keliavimo motyvai, būtent kas lemia poilsiautojų pasirinkimą rinktis vienokią ar kitokią poilsio rūšį. Taip pat buvo išnagrinėti teisiniai aktai ir dokumentai reglamentuojantys kaimo amatus ir turizmą ir nustatyta, jog norint užtikrinti stabilų kaimo turizmo sodybų skaičiaus augimą reikia supaprastinti teisinę įstatyminę bazę. Taipogi buvo atlikta Europos Sąjungos teikiamos paramos ir jos naudos kaimo amatams ir turizmui studija • Antroje dalyje buvo... [toliau žr. visą tekstą] / The object of investigation - Condition of Klaipeda County Rural Tourism and Crafts. The goal - Set in rural crafts and rural tourism interaction Klaipeda county, and to submit proposals for use to increase the competitiveness of rural tourism. Objectives: 1. To analyze the rural tourism and craft development trends and their specifics. 2. To examine the natural, cultural and human resources impact to rural tourism and craft development. 3. Develop a survey methodology of rural tourism and crafts condition and their interaction in Klaipėda county. 4. Rate of situation and development potential of rural tourism and traditional crafts of Klaipeda county. 5. Provide more effective development policies between rural tourism and crafts. Methods of research - the scientific literature, legal acts and instruments, statistical analysis and synthesis of documents, questionnaire survey, data comparison and graphical representation. The results of the study: • In first part the work of rural tourism and crafts trend, and also the various authors opinion was examined. Travel motives, namely, what determines the choice for holidaymakers to choose some other type of recreation were analyzed. Also the legal acts and documents of rural crafts and tourism were consider, and was found that in order to ensure a stable rural tourism growth the regulatory legislation should simplified. Study of the support of the European Union and its benefits for rural tourism and crafts has been done. •... [to full text]