The object of the study. Short impulse acoustic signals in the frequency range from 500 to 4000 Hz and intensity from 30 to 85 dB. The aim of the study. To estimate and assess the quality of the speech and acoustic signals from the perspective of various background noises of different frequency spectra. The tasks of the study: 1. To evaluate the effects of noise of various intensity on identification of short impulse signals and speech intelligibility in noise; 2. To analyse the audibility of signals in the frequency range of verbal communication (500–4000 Hz) in noise of various intensity and frequency content and to determine the characteristics of signals to be identified in noise; 3. To determine the influence of signals’ duration to the quality of its qualitative subjective identification; 4. To assess the masking effects of the background noise on speech and other informative signals under the combinations if different intensity. Practical value. The data obtained and method developed can be used for the assessment of the acoustic signals in noise. The method is also applicable to the description of background noise from the perspective of verbal communication. Such methodology and results can be adopted for the quality prognostication of audible information and its loss in various background noises of different spectral pattern. / Temos aktualumas. Triukšmo poveikis darbo aplinkoje dažnai siejamas su dirbančiųjų produktyvumo mažėjimu, o triukšmingoje aplinkoje neišgirsti arba neadekvačiai išgirsti akustiniai signalai dažnai būna mašinų trikčių ar traumų darbe pasekmė. Šie pavyzdžiai aiškiai rodo būtinybę spręsti problemas, susietas su girdimosios informacijos sklaida ir kokybe triukšmingoje aplinkoje. Įspėjamųjų ar pavojaus signalų darbo aplinkoje naudojimas standartizuotas ir dažniausiai sprendžiamas energiniu požiūriu, t. y. teikiant ženkliai didesnio intensyvumo akustinius signalus. Šių signalų girdimumas vidutinio intensyvumo triukšmingoje aplinkoje keblumų nesukelia, tačiau realiomis sąlygomis tokios aplinkybės retai pasitaikančios. Daugelyje mokslinių darbų, nagrinėjant garsinės informacijos kokybės klausimus, keliamos tik visiško arba pakankamo suprantamumo problemos, tačiau praktikoje svarbus dalinis šių signalų suvokimas (egzistavimo fakto nustatymas), kuris tyrinėtas menkai. Šiame darbe tiriami ir nagrinėjami reiškiniai, turintys įtakos akustinių garsų girdimumui triukšmingoje aplinkoje bei girdimumą sąlygojančios aplinkybės o taip pat siūlomi sprendimai garsinės informacijos kokybės sistemoje „žmogus – mašina – aplinka“ patikimumo didinimui. Darbo tikslas – triukšmo šaltinių sukuriamą triukšmo foną akustinėje erdvėje ištirti trumpalaikių informacinių akustinių garsų suvokimo požiūriu ir įvertinti triukšmingos aplinkos įtaką naudingų akustinių signalų identifikavimo kokybei. Darbo... [toliau žr. visą tekstą]

Darbo apimtis 69 puslapiai, 14 lentelių, 26 paveikslai, panaudotas 31 literatūros šaltinis, 4 priedai. Darbo tikslas yra ištirti sistemos „žmogus-mašina-aplinka“ elementų informacinį patikimumą ir išsiaiškinti garsinių signalų sklidimo triukšminga aplinka trukdžius bei įvertinti garsinės informacijos tokioje aplinkoje, kokybę. Darbe nagrinėjamas sistemos „žmogus-mašina-aplinka“ informacinis patikimumas ir jo neatitiktys situacijai, sukeliančios nepaprastuosius įvykius. Literatūros apžvalgoje didelis dėmesys skiriamas girdimosios informacijos kokybės pokyčių analizei esant triukšmui, aptariama klausos apsaugos priemonių įtaka darbuotojo informaciniam komfortui. Teoriniuose tyrimuose daug dėmesio skiriama erdvinės girdos ir garso šaltinio lokalizacijos biologiniams aspektams, analizuojami garsinio signalo kokybinio vertinimo rodikliai. Tyrimų rezultatų analizė rodo jog didelę reikšmę informacijos sklidimui turi jos amplitudinė dažninė charakteristika, o žmogus gali iš aplinkos išskirti net tuos signalus, kurių kalbos interferencijos rodiklis (SIL) mažesnis už 5dBA. Taip pat nustatyta, jog informaciniai signalai informatyvūs, kai jų lygis vienoje iš 4 oktavinių juostų bent 5 dBA aukštesnis, o klausos apsaugos priemonių slopinimas ne didesnis kaip 20 dBA. Darbe gauti rezultatai gali būti panaudoti kaip priedas vertinant profesinę riziką darbo vietose. / Work consists of 69 pages, 14 data tables, 26 illustrations, 4 attachments, 31 literature sources is used The purpose of this work is to investigate informational reliability of the “man-machine-environment” system and find out the difficulties of audible information spread in noisy environment and also estimate the quality of this information. „Man-machine-environment“system informational reliability is being analyzed in literature review section. An extensive attention intended for audible information quality in noise, influence of using hearing protectors also discussed. Finally spatial hearing and sound localization biological aspects reviewed, qualitative indexes of audible signal analyzed. Research analysis showed that significant account for audible information propagation has its amplitude frequentative characteristic but man can dissociate even these audible signals, of which speech interference level (SIL) is poor, or less than 5 dBA. Also determined that informational signals are informative when their level is at least 5 dBA higher in one of four octave bands and when hearing protector suppression is less than 20 dBA. Results can be used as extra information for professional risk assessment.