1. Introduction Pastaraisiais metais, ypač reformuojant stacionarinę sveikatos priežiūrą, vis didesnis dėmesys skiriamas ligoninių veiklos vertinimui daugelyje šalių, nes stacionarinei sveikatos priežiūrai skiriama 45-75% visų sveikatos priežiūrai skirtų lėšų (1). Vertinant ligoninės veiklos rodiklius, dažniausiai apsiribojama pagrindine jos funkcija - paslaugų teikimu (2-4). Tradiciškai sveikatos priežiūros organizacijų veikla yra vertinama pagal paslaugų apimtis (5), o gydytų pacientų skaičius yra labiausiai paplitęs stacionarinių sveikatos priežiūros įstaigų veiklos rodiklis. Nepaisant to, kad šiuolaikiniai sveikatos priežiūros organizacijų veiklos vertinimo modeliai apima daug įvairių aspektų ir dimensijų (tokių kaip paslaugų kokybė, pajėgumas gauti reikiamus išteklius, pajėgumas reaguoti į visuomenės poreikius, veiklos efektyvumas, veiksmingumas, produktyvumas, našumas, organizacijos kultūra ir pan.), sveikatos priežiūros įstaigų veiklos vertinimas pagal pacientų (paslaugų atvejų) skaičių išlieka kaip vienas pagrindinių rodiklių jau vien dėl to, kad daugumoje sveikatos sistemų apmokėjimas sveikatos priežiūros organizacijoms yra pagrįstas gydytų pacientų ar suteiktų paslaugų apimtimis (6,7). Tačiau analizuojant vien tik stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje (ASPĮ) gydytų pacientų (atvejų) skaičių per tam tikrą laiko periodą, daryti išvadas apie ligoninės veiklą ir ypač lyginti su kitomis ligoninėmis yra pakankamai sudėtinga ir net nevisiškai objektyvu... [to full text]