Šio darbo tikslas buvo įvertinti pasiutligės situaciją Lietuvoje ir Vilniaus mieste. Gyvūnų pasiutligė paplitusi visoje šalyje. Lietuvoje 1994 – 2003 m. pagrindinis pasiutligės viruso gamtinis šaltinis buvo laukiniai gyvūnai (67,38%). Naminių gyvūnų infekuotumas mažesnis (32,62%). Šiuo laikotarpiu daugiausiai pasiutligės atvejų užfiksuota Lazdijų, Klaipėdos, Panevėžio ir Tauragės rajonuose. Per 2004 – 2005 metų laikotarpį pasiutligės atvejų nesumažėjo. Per visus 2005 metus buvo nustatyti 1652 jos atvejai, tai 544 atvejais daugiau nei 2003 metais ir 1099 atvejais daugiau nei 2004 metais. Vilniaus mieste pasiutligės situacija taip pat išlieka nepalanki. Nuolat registruojami nauji atvejai. Per 1991 – 2003 m. laikotarpį Vilniaus mieste daugiausiai tarp pasiutligės virusu infekuotų naminių gyvūnų yra šunų - 329 atv., karvių – 148 atv., kačių – 138 atv., o tarp laukinių gyvūnų - lapių 187 atv., mangutų – 101 atv. Nuo 2001 metų iki šios dienos iš 21 Vilniaus seniūnijos 12 bent kartą buvo paskelbtos pasiutligės grėsmės zona. Dažniausiai per pastarąjį penkmetį pasiutligės židiniu buvo skelbtos Antakalnio (9 kartus), Panerių (8) Naujosios Vilnios (3), ir Verkių (4) seniūnijos. / The aim of this study was to investigate situation of rabies in Lithuania and Vilnius City. Rabies currently is spread through all the country. In 1994 – 2003 the main reservoir of rabies in Lithuania was wild animals (67,38%). Rabies among domestic animals was spread in less extent (32,62%). During that period most rabies cases were detected in Lazdijai, Klaipėda, Panevėžys and Tauragė districts. In 2004 – 2005 rabies situation did not become better. Through 2005 1652 cases have been detected. It is 544 cases more than in 2003 and 1099 more than in 2004. In Vilnius City rabies situation is still unfavourable. Number of infection cases is constantly increasing. In 1991 – 2003 the most frequently infected domestic animals were: dogs – 329 incidents, cows – 148, cats – 138; wild animals: foxes – 187, raccoon dogs – 101 incidents. Since 2001 12 of 21 municipalities of Vilnius City have been declared as rabies threat zone at least once. During the last five years the most frequently as rabies thread zone were declared Antakalnio (9 times), Panerių (8) Naujosios Vilnios (3), and Verkių (4) municipalities were declared.

Magistro baigiamajame darbe išanalizuoti gyvūnų teisių apsaugos ES teoriniai aspektai, atlikta beglobių šunų apsaugos keturiose ES šalyse (Lietuvoje, Švedijoje, Olandijoje ir Slovėnijoje) palyginamoji analizė, pristatytos Lietuvos beglobių šunų teisių gerinimo ir jų skaičiaus mažinimo galimybės. Pirmojoje darbo dalyje aptariant beglobių gyvūnų apsaugos teorinį aspektą atliktas beglobių gyvūnų apsaugos ES padėties vertinimas (pateikta beglobių gyvūnų samprata, beglobių gyvūnų skaičiaus ES statistinė analizė, gyvūnų atsakymo ES priežastys), aptarti pagrindiniai beglobių gyvūnų apsaugos ir kontrolės ES pagrindiniai bruožai (gyvūnų apsaugos ES teisiniai aspektai, beglobių gyvūnų apsaugos ir kontrolės administracinė struktūra, beglobių gyvūnų skaičiaus mažinimo priemonės). Antrojoje darbo dalyje atlikta beglobių šunų apsaugos įgyvendinimo keturiose ES šalyse (Lietuvoje, Švedijoje, Olandijoje ir Slovėnijoje) palyginamoji analizė: atlikta šių šalių beglobių šunų populiacijos, gyvūnų gerovės teisinio reglamentavimo ir beglobių šunų skaičiaus kontrolės (beglobių šunų registracijos, prieglaudų skaičiaus, požiūrio į eutanaziją, sterilizacijos, šunų šeimininkų švietimo) palyginamosios analizės. Antrojoje darbo dalyje išanalizavus Švedijos, Olandijos ir Slovėnijos beglobių gyvūnų teisių ir jų populiacijos kontrolės sistemų pagrindinius bruožus ir palyginus juos su Lietuvos situacija, trečiojoje darbo dalyje minėtų sistemų pagrindu pateikti pasiūlymai Lietuvos beglobių šunų teisių apsaugos... [toliau žr. visą tekstą] / In the master‘s work there are analysed theoretical aspects of animal rights protection in EU, comparative analysis of the protection of stray dogs in four ES countries had been conducted (Lithuania, Sweden, the Netherlands and Slovenia), the possibilities of improvement of Lithuanian stray dogs‘ rights and reduction of their number have been presented. In the first part of the work evaluation of homeless animal‘s rights in the EU has been conducted (providing the notion of homeless animals, statistical analysis of the number of homeless animals in EU, the causes of the refusing of animals), discussing on the theoretical aspect of homeless animals‘ protection, the main features of the protection and control of homeless animals in EU (legal aspects of animal rights in EU, the administrative structure of homeless animals‘ protection and control, the means of reducing the number of homeless animals). In the second part of the work there is conducted comparative analysis of homeless dogs‘ protection in four EU countries (Lithuania, Sweden, the Netherlands, and Slovenia), which consists of: comparative analysis of these homeless dogs‘ population, animal welfare legal regulation and control of the number of homeless dogs (registration of homeless dogs, the number of shelters, attitudes towards euthanasia, sterilisation, dog owner education). Having analysed the main features of Sweden, the Netherlands and Slovenia‘s homeless animal rights and population control systems and... [to full text]