Šio darbo tema – J. Basanavičiaus ,,Juodosios knygos“ prietarų (tikėjimų) leksikos savitumas. Ši tema yra nauja leksikos savitumo atskleidimo būdu – prietarų (tikėjimų) leksikos suprantamumo tyrimu, atliktu mokyklose. Tokio tyrimo iki šiol nebuvo, tad nebuvo galimybės remtis ankstesniais darbais ar kritine literatūra, todėl kad visas darbas buvo orientuotas gautų duomenų analize. Šio darbo tikslas yra ištirti, ar dabartiniai moksleiviai suvokia ,,Juodosios knygos“ tikėjimų (prietarų) leksikos savitumą, minties gilumą, išsiaiškinti, kaip reikėtų parengti moksleiviams skirtus tokio pobūdžio tekstus, kad jie duotų kaip galima daugiau naudos perteikiant lietuvių tautos pasaulėjautą ir pasaulėvaizdį, kalbos savitumą. Siekiant išsiaiškinti, ar moksleivių amžius turi lemiamos įtakos suvokiant prietarus, buvo tiriami skirtingo amžiaus, t. y. 6–8 kl. ir 9–12 kl., moksleiviai. Daroma prielaida, kad glaudesnius ryšius su kaimo aplinka turintys moksleiviai geriau suvokia liaudies vartotą leksiką ir prietaruose aptariamas realijas, todėl tyrimui pasirinkti moksleiviai iš Anykščių miesto ir Vilniaus miesto, kur, kaip žinia, moksleiviai dažniausiai neturi jokios tarmės, mažiau yra susiję su kaimo aplinka. Tyrimui naudojami metodai – anketavimas ir duomenų analizė. Iš viso tirti 27 skirtingi atsitiktinai išrinkti ,,Juodosios knygos“ prietarai (tikėjimai). Į kiekvieną anketą įeina po 3 prietarus. Buvo apklausta 112 Vilniaus Pilaitės vidurinės mokyklos moksleivių (53 žemesniųjų klasių (6-8) ir... [toliau žr. visą tekstą] / The topic of this work is the peculiarities of prejudice lexis in Basanavicius Black Book. This topic is new by its revelation of lexis peculiarities – the research of prejudice lexis understanding that was carried out at schools. The object of the work is lexis of the end of 19th centuries and the beginning of the 20th century, i.e. 27 ancient prejudices that were chosen randomly from Black Book. The aim of this work is to research whether pupils understand the peculiarities of prejudice lexis of Black Book, the depth of thoughts and to find out how such texts should be prepared for pupils that they would most intelligibly reveal emotional attitude and world-view of the Lithuanian nation and peculiarities of the language. Methods that were used for the research are questionnaire and data analysis. Questionnaire method was performed in Anyksciai A. Baranauskas secondary school and Vilnius Pilaite secondary school among pupils of lower (6-8) and higher (9-12) grades.

No description available.