Šiame darbe atskleidžiama reikalavimo perleidimo instituto esmė, jo skirtumai nuo panašių institutų, reikalavimo perleidimo sutarties pagrindiniai ypatumai. Darbe tai pat analizuojama Lietuvos ir užsienio šalių teismų praktika, moksliniai straipsniai, daug dėmesio skiriama reikalavimo perleidimo sutarties šalių bei skolininko teisinei padėčiai apibūdinti esant tiek vienašalei, tiek dvišalei pirminei prievolei. Analizuojant reikalavimo perleidimo galimybę vienašalėje prievolėje pagrindinis norminis tyrimo šaltinis – 2001-07-01 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Taip pat analizuojama Lietuvos teismų praktika, tačiau ji nėra gausi. Siekiant atskleisti galimyb����� sudaryti cesijos sutartį ir perleisti iš dvišalės sutarties kylančias ne tik teises, bet ir pareigas, analizuojami Latvijos, Vokietijos, Jungtinių Amerikos Valstijų teisės aktai taip pat UNIDROIT tarptautinių komercinių sutarčių principai. Pažymėtina, jog plačiausiai reikalavimo perleidimą dvišalėje sutartyje analizavo JAV teisės mokslininkai, taip pat šiuo klausimu gausi yra ir Jungtinių Amerikos Valstijų teismų praktika, kuria buvo remtasi ieškant atsakymų į iškeltus klausimus. / This master work contains analysis of a status of all provisions of an original contract, also of a legal position of an assignor, an assignee and a debtor when an assignment contract is signed. An assignment of claim in Lithuanian legal system is defined in Chapter VI Book six of the Civil Code of Lithuania. According to the Civil Code a creditor may without the consent of the debtor assign to another person all or a part of the claim provided that the transfer does not contradict to laws or the contract, or the claim is not related with the person of the creditor. While analysing an assignment of claim in foreign countries, the great attention is paid to the assignability of bilateral contracts.