Torture is prohibited in a great number of international treaties. Some of the documents prohibit torture in general terms; some of them propose the definition of torture. The purpose of this research is to analyse how the legal scope of torture definition enshrined in the CAT has changed throughout the years and to what extent the definition of torture is applicable in contemporary legal practice. In the first part the international legal regulation will be discussed explaining which international documents prohibit torture, which of them define torture, what monitoring and judicial mechanisms are created. The definition of torture is differently interpreted in the jurisprudence of international tribunals. The actions which were not defined as torture 50 years ago are understandable as torture in recent jurisprudence. The second part is aimed to analyse how definition of torture evolved in international law during the years and how it was narrowed in the USA practice. Different interpretations of the definition of torture are compared in order to analyse which elements of torture definition enshrined in the CAT used in contemporary international judicial practice and to what extent they are applicable. This explains to what extent definition of torture is applicable by international judicial bodies in contemporary practice and what requirements it should fulfil to ensure the needs of contemporary human values. In the third part the definition of torture applicable in... [to full text] / Tarptautinės sutartys draudžia kankinimus. Vienos jų tiesiog draudžia kankinimus, kitos – pateikia kankinimų apibrėžimą. Šio darbo tikslas – išanalizuoti, kaip keitėsi teisinė kankinimo apibrėžimo apimtis ir kokia apimtimi jis yra taikomas šiuolaikinėje tarptautinės teisės praktikoje. Pirmoje darbo dalyje aptariama tarptautinė teisinė bazė, aiškinant kurie dokumentai draudžia kankinimus, kurie nustato kankinimų apibrėžimą, aiškinama kokie yra sukurti monitoringo ir kiti teisines priežiūros mechanizmai. Kankinimų apibrėžimas yra skirtingai interpretuojamas tarptautinių tribunolų jurisprudencijoje. Veiksmai, kurie prieš 50 metų nebuvo klasifikuojami kaip kankinimai, šiandien jau patenka į šią sąvoką. Antroje dalyje analizuojama kaip kankinimų apibrėžimas, pateiktas JT Konvencijoje prieš kankinimą, laikui bėgant, kito ir kaip jo taikymas buvo apribotas JAV praktikoje. Lyginamos įvairios kankinimų apibrėžimo interpretacijos, siekiant išanalizuoti JT Konvencijos prieš kankinimą apibrėžimo elementus, naudojamus šiuolaikinėje tarptautinėje teisėje ir išsiaiškinti kokia apimtimi jie yra taikomi. Taip paaiškinama, kokia apimtimi šiuolaikinėje praktikoje šį apibrėžimą taiko tarptautinės teisminės institucijos ir kokius reikalavimus jis turi atitikti, tam kad užtikrintų šiolaikinių žmogiškųjų vertybių poreikius. Trečioje dalyje analizuojamas kankinimo apibrėžimas, kuris yra taikomas Lietuvoje. Reikia pripažinti, kad Lietuvoje nėra aiškaus kankinimų apibrėžimo ir normos... [toliau žr. visą tekstą]

La norme pénale valide est celle qui possède la capacité de déployer ses effets. Elle est celle qui autorise le déclenchement des poursuites, le prononcé des condamnations et l'exécution de peines. En premier lieu, il a fallu montrer ce qui paraît s’imposer d’instinct : loin de se résumer au respect d'exigences formelles, la validité de la norme pénale dépend directement de la conformité à des exigences substantielles, portées par la Constitution et les conventions européennes. La preuve de la part substantielle de validité est apportée en deux temps. D’abord, l’entrée en vigueur de la règle pénale est subordonnée à sa bonne insertion dans la hiérarchie des normes. Ensuite, les normes répressives irrégulières sont systématiquement invalidées.En second lieu, la composante substantielle de la validité de la norme pénale a de multiples conséquences, qui sont tantôt bénéfiques, tantôt problématiques. En effet, les principes qui conditionnent substantiellement la validité de la norme pénale assoient la légitimité de la répression. En revanche, l’avènement du pouvoir prétorien, dans une discipline en quête de stabilité, soulève de nombreuses difficultés. Pour les surmonter, proposer des clefs de résolution s’est révélé nécessaire. / The valid criminal norm is the one that is able to have a legal impact. It allows for the commencement of a prosecution, the imposition of a sanction, and the enforcement of sentences. Firstly, we had to demonstrate what seems manifest: far from being only a matter of respecting the formal requirements, the validity of a criminal norm depends directly on its compliance to substantial requirements that are contained in the French Constitution and the European conventions. The substantial proportion of the validity is demonstrated in two steps. The entry into force of the criminal rule is at first subordinated to its correct integration in the hierarchy of norms. Then, the improper repressive norms are systematically invalidated. Secondly, the substantial part of the validity of the criminal norm has several consequences that are in some cases beneficial but not in others. Indeed, the principles that substantially determine the validity of the criminal norm make the punishment legitimate. However, the emergence of the judge-made law raises many difficulties in a discipline that yearns for stability. In order to overcome them, it appeared necessary to suggest some key elements of resolution.