DNR žymenys yra polimorfinių DNR lokusų aleliai, lokalizuoti tam tikrose genomo vietose ir nustatomi naudojant įvairius molekulinės biologijos metodus. Genetinės įvairovės nustatymas ir tyrimas naudojant DNR žymenis gali padėti suprasti daugelio biologinių reiškinių, vykstančių augaluose (ląstelės, organizmo, rūšies lygmenyje), prigimtį. Vykdydami aptariamus tyrimus norime rasti atsakymą į pagrindinį klausimą: kokios naudotų DNR žymenų galimybės kai kurioms augalų biologijos problemoms (genetinių išteklių išsaugojimo, adaptyvumo, populiacijų diferenciacijos, biotinio ir abiotinio streso ir kt.) spręsti? Naudodami įvairius DNR žymenis kaip molekulinius instrumentus, įvertinome genetinės įvairovės lygį pagrindinėse miežių veislėse, sukurtose Baltijos šalyse ir Baltarusijoje, pritaikėme DNR žymenų nustatymo metodus Rubus idaeus, Lonicera ceruleae genetinėse kolekcijose esančių pavyzdžių genotipavimui bei miško medžių (Pinus sylvestris, Piceae abies) rinktinių medžių klonų tapatumo nustatymui; naudodami EST žymenis klonavome ir ištyrėme du genus, dalyvaujančius Solanum tuberosum atsake į biotinį (Erwinia carotovora infekcija) ir abiotinį stresą. Naudodami RAPD metodą ištyrėme Saxifraga hirculus, Piceae abies, Fraxinus excelsior, Taxus baccata, Rubus idaeus, Pinus sylvestris populiacijų genetinę struktūrą, diferenciacijos lygį, kai kurių ekologinių veiksnių įtaką genetinės įvairovės pasiskirstymui populiacijose. / DNA markers are alleles of polymorphic DNA loci that are established using methods of molecular biology and can be used for the identification of specific chromosome region. DNA markers are applied for the detection and analysis of genetic variation. These molecular instruments can help in the understanding of molecular basis of various biological phenomena in plants (loss of genetic diversity, population divergence, adaptivity, response to biotic and abiotic stress, genetic instability et cetera). The use of DNA markers in practical studies requires a careful consideration of the advantages and as well as limitations of various marker techniques. In this review various applications of DNA markers in plant genetic studies including genotyping and characterization of accessions of germplasm collections, assessment of genetic relationships between cultivars, understanding of the genetic variation within and between populations, plant genome analysis and gene cloning are discussed.

Šio darbo metu naudojant 5 mikrosatelitinius DNR žymenis buvo bandoma išsiaiškinti, ar į Lietuvą natūraliai atplaukiantys upiniai unguriai skiriasi nuo į Lietuvą introdukuotų upinių ungurių genetiškai. Vietines Anguilla anguilla populiacijas atstovavo Baltijos jūros ir Kuršių marių imtys, o introdukuotas – Dringio ir Siesarčio ežerų imtys. Tikrinama buvo, tiek izoliacijos dėl atstumo (IBD), tiek laikinės izoliacijos (IBT), įtaka A. anguilla genetinei diferenciacijai. Nors genetinė diferenciacija tarp didžiosios dalies lyginamų imčių buvo maža (FST = 0,0042) ir nepatikima (p > 0,05), tačiau remdamiesi gautais tyrimo rezultatais negalime patvirtinti panmiksinės hipotezės A. anguilla rūšyje, kadangi mažos (FST = 0,0143) ir patikimos (p = 0,0018) genetinės diferenciacijos nustatymas tarp Siesarčio ežero introdukuotų upinių ungurių leidžia teigti, kad genetinė diferenciacija Anguilla anguilla rūšyje egzistuoja. / In order to find out whether native and introduced Anguilla anguilla populations differ one from another genetically I have used 5 microsatellite markers and compared 2 native between 2 introduced European eel samples. Native A. anguilla samples were taken from Baltic sea and Curonian lagoon, while introduced samples were taken from Dringis and Siesartis lakes. During this work I tried to find out not only IBD, but also IBT impact to A. anguilla genetic differentiation. Experiment results do not reject panmixia hypothesis in European eel, because there are small (FST = 0,0042) and not significant (p > 0,05) genetic differentiation among all samples used in this experiment. However, there is no enough data to say that A. anguilla genetic differentiation does not exist at all, because there is small (FST = 0,0143) and significant (p = 0,0018) genetic differentiation among lake Siesartis samples.

Magistro darbe lyginama vieno paprastosios pušies (Pinus sylvestris L.) klono skirtingų lajos dalių sėklinių palikuonių, augančių Višakio Rūdos bandomuosiuose želdiniuose, genetinė įvairovė remiantis DNR žymenimis ir kokybiniais bei kiekybiniais požymiais. Darbo objektas – paprastosios pušies (Pinus sylvestris L.) sėklinių palikuonių želdiniai iš skirtingų lajos dalies sėklų (viršutinės, vidurinės, apatinės). Darbo metodai – genetinė įvairovė tirta atliekant želdinių kiekybinių ir kokybinių požymių analizę bei jų DNR polimorfizmo tyrimą. Darbo rezultatai. Fenotipinių požymių tyrimai parodė, kad 24 m amžiuje, viršutinės lajos dalies sėkliniai palikuonys pasižymi ženkliai didesniu išlikimu, bet esminiai nesiskiria savo kiekybinių ir kokybinių požymių įvairove nuo apatinės lajos dalies palikuonių. Gali būti, kad fenotipinių požymių įvairovei atsiskleisti trukdo nevienodas medžių išlikimas, kur esant mažesniam išlikimui, susidaro nevienodi tarpai tarp medžių, galėję įtakoti didesnę erdvinę įvairovę radialiniam prieaugiui. 6 chloroplasto DNR(cpSSR) lokusų DNR polimorfizmo tyrimai parodė, kad viršutinės lajos dalies sėklinių palikuonių genetinė įvairovė yra ženkliai didesnė nei vidurines ir apatinės lajos dalių sėklinių palikuonių. Iš 30 skirtingų cpSSR tipų (tėvinių genotipų) 18 buvo aptikti viršutinės lajos dalies palikuonyse, tuo tarpu vidurinėje dalyje – 8, o apatinėje - 10 .Visi 5 proc. savidulkinių individų aptikti tarp apatinės ir centrinės lajos dalies palikuonių (18 vnt.)... [toliau žr. visą tekstą] / The genetic diversity of the progeny from different parts of Scots pine crown of a single clone by quantitative and qualitative traits and DNA polymorphism was investigated in the work of master science. Object of the work - 24 years old progeny from different parts of Scots pine crown of a single clone. The aim of the study - to compare the diversity of quantitative and qualitative traits and DNA polymorphism of24 years old progeny from different parts of Scots pine crown of a single clone by using cpSSR DNA markers. Methods of the work - Survival, stem diameter, stem straightness, flowering, cone yield, barktype,condition,the beginning of activegrowth and other parameters of the seedling progenies were evaluated. The genetic diversity was assessed at six cpDNA loci by the aid of cpSSRs. Study results. The results showed, that the survival of the progeny from the middle and the bottom of the crown was much lower than from the top. However, there were not any significant differences nor in the other traits neither between the variances of the progeny from the different parts of the crown. A reason could be that owing to low survival of the bottom and middle progeny, the remaining trees grew in a wider spacing and this uneven spacing between the treatments disturbed the comparison. cpSSR markers revealed much greater haplotype and allele diversity of the progeny from the top of the crown. Selfing rate was 5; background pollination 50; as much as 28 of the progeny from the... [to full text]