Žmogaus darbas, kaip ir visas jo gyvenimas, yra nustatomas laiku. Turint omenyje tai, kad visuomenei naudinga žmonių veikla yra labai įvairi, bendriausiu ir labiausiai visiems priimtinu įdėtų pastangų matu laikoma, kad tai yra darbo laikas. Darbo laiko dydis, taip pat jo normos, nustatomos pagal visuomenės išsivystymo lygį, neatmetant ir politinių bei ekonominių faktorių. Visą darbo laiką apibendrina ir jam privalomumo formą suteikia jo įtvirtinimas nacionalinės teisės sistemoje. Darbo laiko nustatymas teisės aktuose reiškia turėti saugias ir sveikas darbo sąlygas. Tai žmogaus teisė, todėl teisės aktai, tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai, suteikia galimybę šia teise pasinaudoti. Atsiradus darbo teisiniam santykiui abu jo subjektai (darbdavys ir darbuotojas) vykdydami darbo funkcijas vienas kito atžvilgiu turi teises ir pareigas. Todėl šiuo požiūriu darbo laikas yra kalendorinio laiko dalis, kurią darbuotojas, laikydamasis organizacijoje numatytos vidaus darbo tvarkos, privalo dirbti jam pavestą darbą. Taigi darbo laiko teisiniu reguliavimu siekiama, kad darbuotojai įvykdytų visuomeniškai būtino darbo normą, o tam jiems būtina sudaryti saugias ir geras darbo sąlygas. Be viso šito darbuotojai privalo turėti laisvo nuo darbo laiko, kurį galėtų panaudoti poilsiui ir asmenybės ugdymui. Magistro darbo tikslas – išsamiai aptarti daro laiko teisinę reglamentaciją, prigimtį, darbo laiko reglamentavimo įstatymines garantijas, jų atitikimą žmonių lūkesčiams pagerinti gyvenimo ir... [toliau žr. visą tekstą] / Problems Related to the Duration and Regime of Working Hours Human work as all human life is defined by the time. Taking into consideration that for all the society useful human activities are very different, it is believed that the most common and most acceptable parameter of made efforts is the working time. The duration of working time and norms thereof are established according to the development level of society, taking account of political and economical factors. The entrenching in the national legal system generalizes the whole working time and provides the mandatory form for the working time. The establishing of working time in the legal acts means the maintaining of safe and healthy working conditions. This is the right of the person, therefore both the national and international legal acts provide the possibility to benefit from this right. Upon the establishment of employment legal relationships, both subjects (the employer and employee) by performing the employment functions towards each other, have rights and obligations. Thus under this approach, the working time is the part of the calendar time during which, by abiding by the internal working order of the organization, the employee must work the commissioned work. So the objective of the legal regulation on the working time is the achieving by the employees the socially necessary norm of work and for this purpose it is essential to provide safe and good working conditions. Above all this, the employees must... [to full text]