Pastarąjį dešimtmetį dėl vis didėjančio globalizacijos tempo vienu iš aktualiausių debatų ekonomikos srityje tapo konkurencingumas. Jis dažnai siejamas su valstybių ekonominio potencialo vystymu, kurį įtakoja ne tik atskiros ekonomikos šakos ar įmonės, tačiau ir valstybinis sektorius, pasitelkdamas reguliacinę politiką. Ji sukuria tam tikrą veikimo rėmą – nustato privačių veikėjų elgesio taisykles, ir tokiu būdu įtakoja atskirų rinkų, tokių kaip prekių, kapitalo, darbo jėgos funkcionavimą bei patrauklumą. Siekiant įvertinti, palyginti valstybių konkurencingumą bei atitinkamai jas pozicionuoti, tarptautinės organizacijos (Pasaulio Bankas; Pasaulio ekonomikos forumas) bei ekspertai, remdamiesi tam tikrais kriterijais, kasmet teikia palyginamojo pobūdžio konkurencingumo studijas. Pavyzdžiui, 2006 m. rugsėjo mėnesį paskelbtais Doing Bussiness vertinimais Lietuva užima 16 vietą pagal palankumą užsiimti verslu. Tačiau pagal vieną iš šio minėto rodiklio aspektų – darbo rinkos reguliavimą – Lietuva teužima tik 119 vietą iš 175. Pagrindinis šio darbo tikslas – identifikuoti Lietuvos darbo rinkos reguliavimo modelį ir jo poveikį šalies konkurencingumui, atsižvelgiant į kitų Europos Sąjungos šalių darbo rinkos reguliavimo praktiką. / One of the most important issues concerning economic performance debated in recent years is competitiveness. It is often being associated with the development of countries economical potential, influenced not only by the different economical branches or enterprises, but also by public sector, which is empowered with regulatory policy. This policy is meant to create a certain framework for actions – by setting the rules for the behaviour of private actors, thus influencing the functioning and attractiveness of different kind of markets (goods; capital; labour force). Each year such economic and social research giants as The World Bank, The World Economic Forum announce “the leaders and the loser” of economic potential and attractiveness. For example, based on the “Doing Business” (2006) assessment Lithuanian ranks as a 16th country as regards the ease of doing business. However based on one of the detailed indicators – employing workers - Lithuania ranks only as a 119th country out of 175 countries. The main aim of this work - to identify Lithuanian labour market regulation model and its influence regarding country’s competitiveness, based on the practice of European Union labour market regulation models. It is also aimed to determine whether Lithuanian labour market regulation model and the level of its flexibility facilitate the strengthening of Lithuania’s competitiveness, i.e. how much it is prepared to cope with the challenges of ageing labour force, emigration; or to... [to full text]