Ne vienam lietuvių rašytojui teko patirti tremtinio arba emigranto dalią. Literatūra, sukurta svetur, dažnai pasižymi žemės traukos, benamiškumo ir kitomis ypatybėmis. Tai svarbu nagrinėjant magistro darbo temą – dialogiškumą žemininkų poezijoje. Žemininkai – ryškiausia išeivijos poetų grupė, pasivadinusi 1951 metais JAV pasirodžiusios antologijos „Žemė“ vardu. Šiai poetų kartai būdingos ryškios poezijos modernizavimo tendencijos. Žemininkus jungia dialogo su prarastuoju pasauliu ieškojimas. Savo poezijoje jie sprendžia egzistencines žmogaus gyvenimo problemas, turinčias filosofinių, gilių psichologinių, religinių ir kitų aspektų. Šiuo magistro darbu siekiama parodyti, kad dialogiškumo problema žemininkų kūryboje yra svarbi ir aktuali. Remiantis dialogo teorija (M. Buberis, E. Levinas, A. Mickūnas etc.), dialogas suvokiamas kaip santykis su „kitu“, intersubjektyvumas, abipusiškumas, kreipinio ir atsakymo situacija, pokalbis ir kita problematika (prisilietimas, žvilgsnis, pojūtis). Tyrinėjimo tikslas – remiantis fenomenologijos ir hermeneutikos metodologija, atskleisti skirtingus dialogiškumo santykius ankstyvojoje H. Nagio ir A. Nykos-Niliūno poezijoje. Šio darbo objektas – ankstyvoji šių žemininkų poezija. Būtent jų kūryboje dialogiškumas itin ryškus, apimantis daug kultūrinių, religinių patirčių, atskleidžiantis santykius su prarastaisiais namais, artimais žmonėmis, leidžiantis įsigilinti į esmines, žemininkus siejančias ir kartu juos individualizuojančias gimtosios žemės... [toliau žr. visą tekstą] / A great number of Lithuanian poets were forced to experience the exile or emigration. Literature created in the foreign lands is often characterized by the nostalgia of the native land, homelessness and other features. It is very important in the analysis of the master’s work theme – the dialogality in the poetry of the Zemininkai (the Lithuanian land poets). The Zemininkai are the brightest group of the emigration poets called by the name of the anthology ‘Zeme’ ( ‘the Land’) which appeared in the USA in 1951. The tendencies of the bright poetry modernisation are typical for this poets’ generation. The search for the dialogue with the lost world unites all the Lithuanian land poets. In their poetry they solve the existential problems of the human life having philosophical, deep psychological, religious and other aspects. By this master‘s work it is tried to show that the problem of the dialogality in the creative work of the Zemininkai is important and actual. According to the theory (by M. Buberis, E. Levinas, A. Mickunas, etc.) the dialogue is realized as the relation with the ‘another one‘, intersubjectivity, mutuality, situation of the address and answer, conversation and the other topic (touch, look, sense). The aim of the study is to disclose the different relations of the dialogality based on the methodology of phenomenology and hermeneutics in the early poetry of Henrikas Nagys and Nyka-Niliunas. The object of this work is the early poetry of the Zemininkai. The... [to full text]