Šiame magistro darbe nagrinėjami pagrindiniai santykio tarp Lietuvos valstybės biudžeto ir ES biudžeto aspektai. Dėl to darbe visų pirma aptariama bendra ES biudžeto charakteristika ir šio biudžeto ypatumai bei skirtumai nuo ES valstybių narių, įskaitant ir Lietuvą, biudžetų. Pirmoji labiau teorinio pobūdžio darbo dalis leidžia suvokti ES biudžeto esmę. Toliau yra nagrinėjami Lietuvos valstybės biudžeto ir biudžetinės sistemos integracijos į ES finansinę ir biudžetinę sistemą etapai. Tuo tikslu yra analizuojamas Lietuvos derybų procesas dėl narystės ES biudžeto ir biudžetinės sistemos kontekste. Taip pat yra apžvelgiamos Lietuvos atliktos reformos siekiant įgyvendinti ES acquis biudžeto ir finansų srityje bei faktiniai pasiekimai šioje srityje. Siekiant objektyviau įvertinti Lietuvos biudžetinės sistemos teisinės bazės paruošimą ES acquis įgyvendinimui, tam tikrais atžvilgiais buvo palygintos Lietuvos ir Slovėnijos valstybių biudžetinės sistemos reformos bei pasiekimai konkrečiose srityse. Darbo pabaigoje nagrinėjamas iš svarbiausių sąveikos tarp Lietuvos valstybės biudžeto ir ES biudžeto aspektų – biudžetinė sistema ir pateikiamos išvados. / The diploma paper analyses the principle ideas of the relationship between Lithuania`s state budget and the budget of the European Union. The main object is to assess relationship between Lithuanian budget and EU budget. To this end evaluation of the basic characteristics of the EU budget and its particularities is provided. Moreover the development process of Lithuanian budget integration into EU financial and budgetary framework is examined as well. The paper also aims to analyze the negotiation process of the accession of the Republic of Lithuania into the EU. The author attempts to introduce a systematic view towards Lithuanian and EU budgetary systems with special emphasis on their legal background. The EU budget compared to the budget of the Republic of Lithuania has some specific features. There are several points that should be considered as regards the relationship between Lithuanian budget and EU budget. Firstly, Lithuania`s membership entails interaction between these two budgets in financial terms, namely payments from Lithuania`s budget to the EU budget and allowances from the latter to Lithuania`s budget. Secondly, there is an obligation as regards Lithuania`s membership in the EU to harmonise its legal acts with EU acquis in financial and budgetary field. This harmonization aims to ensure smooth implementation procedure of EU budgetary discipline principle into Lithuania`s budgetary system.

Šiame darbe nagrinėjama ES absorbcijos gebėjimai vykstant plėtrai į Vakarų Balkanų valstybes. Absorbcijos gebėjimai įvertinami nagrinėjant pasirinktus jų komponentus: visuomenės gebėjimus, darbo rinkos gebėjimus, ES biudžeto ir bendrųjų politikų gebėjimus bei institucinius gebėjimus priimti naujas nares. Keliamas klausimas, ar šis terminas nėra tik priemonė pristabdyti plėtros procesą į Vakarų Balkanų valstybes. / The absorption capacity is defined as question, whether the EU can take in new members while continuing to function effectively. It is argued, that importance of public support is crucial and absorption capacity is understood by three main components: institutions, common policies and budget. Only the first one could be satisfied pointing to the fact, that the Nice Treaty provides institutional rules for up to 27 members in the EU. The question is whether the term "absorption capacity" is beeing used as an instrument to block further enlargement towards Western Balkans.