Europos Sąjungos pilietybės koncepcija, pirmiausia pristatyta Mastrichto sutartimi (1992 m.), vėliau patikslinta Amsterdamo sutartimi (1997 m.), ilgai buvo laikoma tuščiu pažadu. Nors pradžioje ši simbolinės reikšmės koncepcija nesukūrė naujų teisių, tačiau dabar tapo esmine kylančioje Europos santvarkoje. Dėl Teisingumo Teismo dinamiškos praktikos ir jos kodifikavimo naujojoje Direktyvoje 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje koncepcijos vaidmuo pradėjo keistis. Europos Sąjungos pilietybė pamažu tampa tiesioginiu teisių šaltiniu išeinant už ekonominio konteksto ribų. Darbe analizuojama ekonomiškai neaktyvių Europos Sąjungos piliečių teisė laisvai judėti ir įsikurti Sąjungos teritorijoje. Pagrindinis darbo tikslas – aptarti esamą ir potencialiai galimą laisvo judėjimo principo išplėtimą ekonomiškai neaktyvių Sąjungos piliečių atžvilgiu. Pirmoje darbo dalyje akcentuojamas Europos Sąjungos pilietybės principas kaip nepriklausomas ekonomiškai neaktyvių Europos Sąjungos piliečių teisių šaltinis. Analizuojamas teisės laisvai judėti turinys, ypač daug dėmesio skiriama Sutarties 17 ir 18 straipsnių analizei, siekiant nustatyti, kokias naujoves skatina ir problemas kelia šių straipsnių taikymas naujausioje Teisingumo Teismo praktikoje, t.y., ar Sutarties 17-18 straipsnių nuostatos sukuria autonomišką ir tiesioginę teisę laisvai judėti ir įsikurti Europos Sąjungoje; ar pakeičia “išimtinai vidaus situacijos”... [toliau žr. visą tekstą] / First introduced by the Maastricht Treaty, and subsequently revised by the Amsterdam Treaty, European Union (EU) citizenship long remained an empty promise. Even if it did not offer much in terms of new rights at first, EU citizenship has now become a key element of the rising European polity. Recently, indeed, and thanks primarily to the European Court of Justice’s (ECJ) case-law and its codification in Directive 2004/38/EC on the rights of movement and residence of EU citizens and their family, things have started to change. European citizenship is slowly becoming a direct source of rights outside the economic context. This academic master work explores the right of economically inactive EU citizens to move and reside freely within the territory of European Union. The main purpose of this work is to review the existing and potential extension as well as challenges to the principle of free movement of economically inactive EU citizens. Part I of this work highlights the principle of EU citizenship as an independent source of rights of economically inactive people. This part explores the material scope of free movement rights concentrating on the added value of Articles 17-18 EC: whether the new provisions introduce an autonomous and directly effective right to move and reside in a Member State; whether Article 17 and 18 change the law as it relates to ‘wholly internal situations’; whether Articles 17 and 18 contribute to the creation of new substantive rights for EU... [to full text]