Lašišų (Salmo salar L.) skirtingų amžinių grupių tyrinėjimas yra svarbus norint įvertinti šių žuvų išteklių. Žuvų augimo įvertinimas yra svarbus rodiklis, leidžiantis apibūdinti populiacijos būklę ir prognozuoti žuvų išteklius. Jis gali kisti tiek laike, tiek erdvėje kartu su jam darančiais įtaką biotiniais ir abiotiniais veiksniais. Darbo tikslas yra, remiantis turima ir sukaupta informacija, išnagrinėti lašišų populiacijos paplitimo ypatumus ir gausumą Lietuvos upėse, jų išteklių sumažėjimo prevencines priemones, bei nustatyti lašišų jauniklių augimo priklausomybę nuo upių ekologinių sąlygų. Duomenys buvo rinkti lašišinėse upėse 2000 – 2006 metais, vykdant VU Hidrobiontų ekologijos ir fiziologijos laboratorijai Lašišinių žuvų monitoringo programą bei Lietuvos valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centrui Lašišinių žuvų įveisimo į valstybinius neišnuomotus vandens telkinius planus (programas). Upių bendro hidrologinio režimo apžvalgai panaudoti Žeimenos, Vilnios ir Šventosios upių Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos vandens matavimo stočių duomenys už 2000 – 2006 metus. Pradėjus veisimo ir įžuvinimo darbus, 1999-2006 metais į upes išleista 715,56 tūkst. lašišų jauniklių, iš jų 39 % visos įveisimo medžiagos atiteko Neries baseinui, 34 % – Šventosios, 11 % – Šventosios (pajūro), 10 % – Dubysos ir 6 % Minijos baseinui. Pagal tyrimų ir eksperimentinio vertinimo duomenis 2006 m. 10 Lietuvos lašišinių upių potencialus produktyvumas siekia apie 137 tūkst. rituolių... [toliau žr. visą tekstą] / Researches on salmon (Salmo salar L.) adults and juveniles are important for the estimation of these fish stocks. The growth of individuals varies temporarily and spatially, relatively to abiotic and biotic factors. The aim of this work is to estimate a peculiarity and density of salmon population and define ecological conditions - dependent growth of salmon juveniles in Lithuanian rivers. Investigations were carried out in different salmon rivers sampling stations in 2000 – 2006, in pursuance of programme of salmon fish abundance monitoring in investigated water bodies by Institute of Ecology of Vilnius University, and in pursuance of programme of releasing cultured salmon juveniles into rivers by Lithuanian State Pisciculture and Fishery Research Centrum. Data for the overview of Žeimena, Vilnia and Šventoji river‘s hidrological regime was collected from Lithuanian Hydrometeorological Service under the Ministry of Environment for year 2000 – 2006. In 1999 – 2006 about 715560 individuals of cultured salmonids were released at all life stages, i.e. as fry, juveniles and smolts. 39 % of it‘s hatchery production comes for Neris river basin, 34 % - Šventoji river basin, 11 % – Šventoji (seabord) river basin, 10 % – Dubysa and 6 % Minija river basin. According to research and experimental assessment potential salmon smolt production in Lithuanian rivers amounts to 137 000 individuals. However, the actual annual wild salmon smolt production makes only 25.6 – 26 % of that potential... [to full text]

Darbo tikslas: atlikti vartotojų apklausą apie ekologiškos kiaulienos pasirinkimą, palyginti ekologinėmis ir įprastinėmis sąlygomis išaugintų Lietuvos baltųjų kiaulių mėsos savybes. Darbo uždaviniai: atlikti vartotojų apklausą apie ekologiškos kiaulienos pasirinkimą, jų žinias apie Lietuvos baltųjų kiaulių veislės kiaulienos savybes; atlikti Lietuvos baltųjų kiaulių išaugintų ekologinėmis sąlygomis skerdenos kokybės, mėsos fizinių, cheminių rodiklių tyrimą, mėsos kai kurių technologinių savybių (vandens rišlumo, tekstūros rodiklių ir kt.) analizę; gautus tyrimo rezultatus palyginti su Lietuvos baltųjų kiaulių, išaugintų įprastinėmis sąlygomis, mokslinėje literatūroje pateiktais skerdenos kokybės, mėsos fiziniais, cheminiais rodikliais ir kai kuriomis technologinėmis savybėmis. Tyrimai atlikti 2013 m. LSMU ir Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Chemijos laboratorijose. Skerdenas atvėsinus (praėjus 24 val.) buvo nustatytas: lašinių storis (ties 10 šonkauliu), ilgiausiojo nugaros raumens skerspjūvio plotas, kumpio masė (kg), aktyvusis rūgštingumas (pH), raumeningumas. Ekologinėmis sąlygomis išaugintų Lietuvos baltųjų veislės 6 kiaulių skerdenų, sveriančių apie 90 kg, mėsos cheminei sudėčiai, fiziniams bei technologiniams rodikliams, buvo paimti 6 mėginiai. Praėjus 48 val. po skerdimo, buvo nustatytas: mėsos spalvingumas, mėsos vandens rišlumas, virimo nuostoliai, mėsos vandeningumas, mėginių tekstūros savybės bei baltymai. Gauti rezultatai. Atlikus apklausą... [toliau žr. visą tekstą] / Purpose: to do consumers survey about about organic pork selection, to compare Lithuanian white swine meat properties of Lithuanian white swines raised in organic and typical conditions. Tasks: to do consumers survey about organic pork choice their knowledge of Lithuanian White pig breed pork qualities; to do Lithuanian White pigs reared in organic conditions research of carcass quality, meat physical, chemical indicators, some of meat technological properties (water holding capacity, texture parameters, etc.). analysis; these results compare with Lithuanian White pigs, reared under typical conditions, in the scientific literature carcass quality, meat physical, chemical indicators and some technological properties. Research were carried out in 2013 LSMU and Kaunas University of Technology, Institute of Food Chemistry labs. Carcasses after chilling (24 hrs.) were observed: backfat thickness (10th rib), loin muscle cross-sectional area, ham weight (kg), the active acidity (pH), lean meat. Organic grown Lithuanian white breed pigs 6 carcasses about 90 kg weight of study meat chemical composition, physical and technological characteristics were taken 6 samples. At 48 h post-mortem was set meat color, meat water holding capacity, cooking loss, drip of meat, the texture characteristics of the samples and proteins. Results. Found out that more expensive organic pork purchases by respondents' income was not statistically significant (p = 0.941). In assessing whether the purchase... [to full text]