Tyrimo objektas – Pagramančio regioninio parko bebrų populiacija. Pagrindinis tyrimų vienetas – bebravietė. Tyrimo tikslas – ištirti bebrų pasiskirstymą atskiruose biotopuose ir įvertinti jų įtaką aplinkai. Tikslui įgyvendinti buvo iškelti uždaviniai: Nustatyti bebrų gausą atskiruose biotopuose ir įvertinti jų įtaką aplinkai Nustatyti bebrų pasiskirstymą Tyrimų metodai: literatūros loginės analizės, tiesioginis bebrų stebėjimas, jų veklos žymių analizės. Buvo naudojami tokie tyrimo duomenys: kartografinė medžiaga, bebrų apskaita, bebrų poveikio aplinkai vertinimas. Mokslinis tiriamasis darbas buvo atliktas 2007 metų pavasarį, nutirpus sniegui ir susinormalizavus vandens lygiui (balandžio mėnesį). Pirminiai duomenys apie bebraviečių lokalizacijas buvo renkami pasitelkiant miškininkų, medžiotojų pateiktą informaciją. Ši informacija buvo tikrinama natūroje bei ieškomos naujos nežinomos bebravietės. Kiekviena bebravietė esanti tiriamoje teritorijoje buvo užregistruota. Rezultatai: Nustatyta, kad Pagramančio regioniniame parke daugiausia bebrai įsukuria miškuose ( 53 % ), melioracijos kanaluose ( 70,6 % ) ir sudaro mažas šeimas ( 35 % ). Šioje teritorijoje daugiausia jaunų ar vidutinio amžiaus bebraviečių, pilnos sudėties šeimų ( 58,8 % ). Pagal patvankos pobūdį teritorijoje visos bebravietės buvo su užtvankom, kadangi ežerų čia nėra, o bebrai gyvena tik melioracijos kanaluose ir upėse. / The subject of reserach – beavers population in Pagramantis regional park. The main fugure – beavers lodge. The point of reserach – to analyse beavers distriction in the separate ecosystems and set their effect to landscape. To implement the main point I set a tasks: To set plenty of beavers in different ecosystems and set their effect to landscape. To set distribution of beaver. The method of reserch. Logical analysis of literature, ostensible observation of beaver, wheir work signs analysis. Where were usable material of research: cartografic material, record of beaver, their effect to landscape. Scientific research project was made in 2007 spring, when snow was numbed and water level was normalized ( in April ). Incomposite data about localization of lodge was elected by invoking information of foresters and hunters. This information were cheking in nature and where were seeking new and undiscovered lodge of beavers. Each of lodge in searching teritory were registered. Results: Finding that in Pagramantis regional park beavers settle down in forests ( 53 % ), in melioration channels ( 70,6 % ) and beavers making a small familys ( 35 % ). In this territory for the most part are young and middle-aged lodges, full compositios of family ( 58,8 % ). By the tone of lift in territory all the lodges were with dams, whereas where no lakes beavers are living in melioration channles and rivers.

Disertacijoje nagrinėjama technogeninės taršos pažeistų skirtingų miško ekosistemos komponentų (medyno, dirvožemio, krūmokšnių, žolinių augalų ir samanų danga) pokyčiai sumažėjus gamyklos AB „Achema“ taršai. Naudojant 26 metų (1981–2007) ir dabartinių metų (2011–2012) tyrimų duomenis yra atlikta analizė apie skirtingus miško ekosistemos komponentų pokyčius ir įvertinta miško ekosistemų atsikūrimo galimybės. Remiantis tyrimų rezultatais nustatyta, kad praėjus 10–20 metų laikotarpiui nuo gamyklos teršimo pradžios (1979 m.) gali atskurti pažeistos miško ekosistemos. Pirmiausia atsikuria pažeisti medynai, po to – dirvožemio cheminės ir biologinės savybės, vėliausiai – krūmokšnių, žolinių augalų bei samanų danga ir dabartinė ekosistemų būklė yra artima neužterštiems žaliašiliams. Tačiau arčiausiai gamyklos krūmokšnių, žolinių augalų ir samanų dangoje vis dar randami nitrofiliniai augalai, kurie nebūdingi neužterštiems žaliašiliams. Tai rodo, kad dėl medyno struktūros negrįžtamumo prie AB „Achema“ krūmokšnių, žolinių augalų ir samanų danga išlieka pakitusi. / Doctoral dissertation presents the restoration of various components of forest ecosystem (stand, soil, the cover of brush, herbaceous vegetation and mosses) after the reduction of air pollution from the plant of fertilizers Achema. Using study data of 26 years (1981–2007) and of the current year (2011-2012), an analysis of the changes of different components of forest ecosystems has been carried out and recovery possibilities of forest ecosystems were evaluated. Based on the survey results it was found that after 10–20 years since the beginning of pollution from the factory (1979) damaged forest ecosystems are able to recover. First of all recover damaged stands, then – chemical and biological soil properties, at the latest – the cover of shrubs, herbaceous plants and mosses, and the current state of forest ecosystems is similar to control pine stands. However, ground vegetation in the nearest to the factory sites still contains nitrophilous plants which are not typical for uncontaminated pine forests. This shows that due to the irreversibility of the structure of stands near Achema, the cover of shrubs, herbaceous plants and mosses remains altered.