Elektroninio parašo panaudojimo galimybės bei nauda nenuginčijami. Praėjo daugiau nei aštuoni metai nuo to kaip Europos parlamentas ir Europos Sąjungos taryba priėmė direktyvą dėl Bendrijos elektroninių parašų reguliavimo sistemos. Po šios direktyvos priėmimo tiek Lietuvoje tiek visoje Europoje sekė įstatymai, reglamentuojantys elektroninio parašo naudojimą nacionaliniame lygmenyje. Taip pat sekė standartų tvirtinimas tam, kad būtų išvengta nesuderinamumų. Darbe yra apžvelgiama dabartinė Lietuvos padėtis taikant elektroninį parašą elektroninėje valdžioje bei komercijoje, remiantis paskutiniu metu atliktais tyrimais Lietuvoje ir Europoje. Darbas yra suskirstytas į keturias pagrindines dalis. Pirmojoje dalyje yra išanalizuoti metodai, kuriais yra remiamasi formuojant elektroninį parašą ir kaip šie metodai užtikrina, jog elektroninis parašas yra apsaugotas nuo klastojimų. Antroje dalyje apžvelgiama elektroninio parašo teisinis reglamentavimas Lietuvoje. Trečioje išanalizuojamas praktinis Lietuvos ir kelių Europos valstybių praktinis pasiruošimas. Ir ketvirtoje dalyje aprašyti atlikti tyrimai. Viename iš jų įvertinama kaip Lietuvos valstybinės institucijos yra pasiruošusios priimti elektroninius dokumentus, pasirašytus e. parašu. Antrame tyrime atliktoje apklausoje yra įvertinama koks šiuo metu yra visuomenės susipažinimo lygis su elektroninio parašo infrastruktūra. / Electronic Signature‘s benefit is obvious. Nearly eight years have already past since European Parliament and European Commission legitimated directive on a Community framework for electronic signatures. In Lithuania and in all Europe followed legislations for electronic signature infrastructure. Also standards were created to prevent incompatibility. In this study Lithuanian situation in usage of electronic signature for electronic government, electronic commerce is reviewed. In this study review is referenced to the research that has been done lately in Europe and in Lithuania. This study is divided into four parts. Methods that are used in creating electronic signature have been analysed in first part. Furthermore it has been analysed algorithms that are used to warrant highest security and to prevent forgery. Electronic signature legislation in Lithuania is reviewed in second part. Third part is for overlooking of practical usage aspects in Lithuania and in Europe. In fourth part two research have been made. One of them is for evaluation of preparation of main state institutions to accept and send documents signed electronically. Second research is for evaluation of society’s knowledge in electronic signature field.