Savanoriški susitarimai laikomi kaip potencialus naudingas aplinkos politikos įrankis. Įvairių formų savanoriški susitarimai yra vis labiau laikomas kaip instrumentas, kuris pakeičia ar kaip papildomas reguliatorius ir kainų nustatymo instrumentas. Žiūrint iš teorinės pusės, šis instrumentas turi stiprius šalininkus ir oponentus, yra svarbu atlikti tikslią analizę apie vartojamus savanoriškus susitarimus ir jų specifinius pranašumus ir trūkumus visuomeniniame kontekste. Savanoriškais metodais yra įsipareigojama nuo užterštumo firmų, pagerinant jų aplinkos atlikimą. Savanoriški susitarimai energijos srityje yra matomi kaip nauja kryptis skatinti taupyti energiją ir CO2 sumažinimą pramonėje. Savanoriški būdai aplinkos politikoje siūlo pramonės įsipareigojimus, būti individualiomis firmomis ar veikti kolektyviškai. Lietuvoje ši tema dėl savanoriškų susitarimų dėl energijos taupymo klausimas yra visiškai naujas ir plačiau nenagrinėtas, nors šiuo metu tai yra vienas aktualiausių klausimų Lietuvos energetikos politikoje. Didžiausia problema yra įvertinti Lietuvos įmonių pasirengimą prisiimti savanoriškus susitarimus dėl energijos efektyvumo, todėl būtina išsiaiškinti įmonių požiūrį į savanoriškus susitarimus dėl energijos efektyvumo, antra – požiūrį į patį energijos efektyvumo didinimą, o tuo pačiu įvertinti ir Lietuvos gyventojų požiūrį į įmones, prisiėmusias savanoriškus susitarimus. Šio darbo tyrimo objektas – savanoriški susitarimai dėl energijos efektyvumo didinimo Lietuvoje... [toliau žr. visą tekstą] / Voluntary measures are considered to be a potential useful instrument for environmental policy. Recently voluntary measures are expected to be an instrument that changes, additionally regulates or settles the prices. On the theoretical side, this instrument has powerful supporters and opponents, so it is important to perform an analysis of the voluntary measures that are used and their specific advantages and disadvantages in the social context. By the voluntary measures it is undertaken to prevent pollution caused by companies at the same time improving the performance of environment. Voluntary measures in the sphere of energetic are seen as a new way to encourage energy saving and reducing the CO2 emissions in industry. These voluntary measures used in environmental policy offer industrial commitments to maintain individual companies or collective working. In Lithuanian context the topic about voluntary measures for energy saving issues is absolutely new and not discussed, even though at the moment it is one of the most relevant issues in Lithuanian policy of energetic. The main problem is to evaluate the readiness of Lithuanian companies to come to agreements for energy efficiency, which is why it is important to find out the companies’ opinion about voluntary measures for energy efficiency and at the same time to find out the opinion about the improvement of energy efficiency. Also it is important to evaluate the opinion of Lithuanian people about companies that reach... [to full text]

Temos aktualumas. Šiuo metu klimato kaitos problemos užima vis didesnę reikšmę ES bei pasaulinėje aplinkosaugos ir energetikos politikoje. Vis akivaizdžiau pasireiškianti klimato kaitos problema, kelia didelį susirūpinimą visame pasaulyje, o jos sprendimui būtinos visuotinės pastangos. Žengiant link tobulesnių technologijų, gamybos plėtros, ekonomikos vystymosi yra susiduriama su vis sudėtingesnėmis problemomis, kurios daro didelį neigiamą poveikį aplinkai ir kelia grėsmę žmonių sveikatai. Energijos gamyba ir jos naudojimas turi ypač didelę įtaką aplinkos kokybei: vietinių energijos išteklių naudojimas ir išeikvojimas, atliekos, miškų iškirtimas, vandens ir oro tarša, rūgštūs krituliai, dirvožemio suardymas, klimato atšilimas – visa tai energijos naudojimo ir jos plėtros padarinių pavyzdžiai. Energetika yra labai svarbi šiuolaikinei ekonomikai, nes energijos tiekimo sutrikimai galėtų visiškai sutrikdyti žmonijos gyvenimą. Tačiau nuo jos priklauso ne tik gamyba, infrastruktūros funkcionavimas, bet ir aplinkos kokybė, nuo kurios priklauso ir mūsų sveikata. Problemos ištyrimo lygis. Nors teršalų išmetimas į aplinką Baltijos šalyse yra sumažėjęs, tačiau taršos problema yra vis dar aktuali ir su ja yra kovojama. Daugelyje pasaulio šalių atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimas energijos gamyboje duoda puikius rezultatus, kovojant su šia problema. Baltijos šalyse taip pat pastebimi teigiami pokyčiai, tačiau šiose šalyse šių išteklių skatinimo priemonės nėra pakankamai... [toliau žr. visą tekstą] / Today global warming is a worldwide problem that requires global solutions and the main cause of this problem is inefficient usage and making of energy. Sustainable energy means solving all social, economical and environmental problems in ways that support human development over the long term. Current energy system deals with many aspects of unsustainability and energy efficiency and intensity, increasing the share of renewable energy in the energy balance, researches and development of new technologies, energy pricing, reducing Carbon Dioxide emissions, cleaner fuels, subsidization and internalization of externalities and market opening are the main targets of sustainable energy development. Even though all three Baltic States have implemented similar policies and measures helping to reduce GHG emissions but the results are different. And this is mainly because of differences between those three countries: in size, primary energy mix, and in final energy consumption. The object of this work is support mechanisms for climate change mitigation. The main aim is to evaluate the preferences of the potential energy consumers by choosing instruments for the promotion of green energy and by choosing the way energy power is being produced. Research lasted 30 days, from the 3 of April till the 2nd of May. 330 people were questioned in supermarkets: “Mega”, “Savas” and “Akropolis”. There are slightly more respondents who would rather use atomic energy than energy produced by using... [to full text]