Baigiamajame magistro darbe nagrinėjama Daugiabučių namų atnaujinimo programa, atliekama jos įgyvendinimo Lietuvoje analizė, siekiant identifikuoti pagrindines problemas, bei pateikiami pasiūlymus dėl jų sprendimo. Taip pat apžvelgiamas Lietuvos būsto fondas, analizuojama užsienio šalių patirtis daugiabučių namų modernizavimo srityje bei atliekama 2010 m. modernizavimo programoje dalyvavusių atnaujintų daugiabučių namų analizę, apskaičiuojant panaudotų energiją taupančių modernizavimo priemonių investicinį efektyvumą energetiniu požiūriu. Darbą sudaro 4 dalys: įvadas, analitinė dalis, apimanti Lietuvos būsto sektoriaus apžvalgą, Daugiabučių namų modernizavimo programos analizę ir užsienio šalių patirtį daugiabučių namų atnaujinimo srityje, tiriamoji dalis – Lietuvos miestuose renovuotų daugiabučių analizę, išvados ir pasiūlymai, literatūros sąrašas bei priedai. Darbo apimtis – 97 p. teksto be priedų, 23 iliustr., 14 lent., 67 bibliografiniai šaltiniai. Atskirai pridedami darbo priedai. / The master thesis analizes the blocks of flats renovation programme, indentifies the main problems in implementing the programme and lists offers for its solution. Also are carried out the overview of the housing stock in Lithuania and analyzed foreing countries experience in modernization of the blocks of flats. The research of blocks of flats which 2010 participate in the modernization programme are carried out calculating the energy-saving modernization measures in terms of energy efficiency investment. This thesis consist of four parts: an introduction, the analytical part which includes the Lithuanian housing sector review, the blocks of flats modernization programme analysis and foreing countries experience in modernization of the blocks of flats, the research part – the analysis of foreing experience in modernization of the blocks of flats, a conclusion and recommendations, a reference and annexes. Thesis contains 97 pages of text (without annexes). There are 23 figures, 14 tables, 67 bibliographical sources. Appendixes included.

People spend major part of their life indoors – at home or in other public or private indoor environments. Clean air in the living environment is very important for the public health. Indoor air quality (IAQ) is largely dependent on the outdoor air quality, due to the continuous indoor air mixing with the ambient air. However, air pollutants in buildings are strongly linked to building indoor factors as well (emissions from building structure, fabrics, coating, furnishing, ventilation system, food preparation, occupant activities etc.). Building renovation is mostly based on economic aspects – performing cost-effective refurbishment actions assuming further savings in energy costs, without taking into account possible changes in air quality conditions. Therefore, a natural question arises whether it will be possible to ensure a comfortable and healthy living for occupants. There is a lack of methodologically robust intervention studies that support the improvement of energy efficiency measures by means of improved IAQ. It is also important to improve the knowledgebase in order to support the implementation of the related policies in Europe. In this context, overview of the results from before and after intervention measurements and emissions from building materials were presented, and the implications on IAQ were discussed. The results of the research provide data for the technical and administrative measures for the improvement of IAQ in residential buildings. / Žmonės įprastai praleidžia didžiąją dalį savo laiko patalpose - namuose ar kitų valstybinių ir privačių patalpų aplinkoje. Švaraus oro užtikrinimas gyvenamojoje aplinkoje yra labai svarbus visuomenės sveikatai. Oro teršalai patalpose yra glaudžiai susiję su pastato viduje vykstančiais procesais (emisijos iš pastato konstrukcijos, apdailos medžiagų, buitinių cheminių priemonių, ventiliacijos sistemos, maisto ruošos, gyventojų aktyvumo ir t.t.). Dėl nuolatinio vidaus oro maišymosi su išorės aplinkos oru, patalpų oro kokybė yra taip pat smarkiai įtakojama išorės oro kokybės. Pastatų renovacija daugiausia yra grindžiama ekonominiu aspektu. Atliekant ekonominius pastatų atnaujinimo veiksmus, paremtus didesniu energijos sąnaudų taupymu, neatsižvelgiama į galimus oro kokybės pokyčius. Todėl kyla natūralus klausimas ar po šių procesų pavyks užtikrinti patogią ir sveiką gyvenseną. Šiuo metu yra stygius metodologiškai stiprių mokslinių tyrimų, kurie nagrinėja energijos efektyvumo priemonių didinimo įtaką patalpų oro kokybei. Atsižvelgiant į tai, šiame darbe yra aptariami gauti rezultatai iš oro kokybės tyrimų daugiabučiuose pastatuose jų eksploatacijos metu bei aerozolio dalelių emisijos iš statybinių medžiagų pastato statybos ir atnaujinimo metu. Taip pat parengtos rekomendacijos daugiabučių pastatų atnaujinimui ir eksploatacijai, užtikrinant sveiką patalpų oro kokybę. Tyrimo rezultatai suteikia svarbios informacijos tiek techninėms, tiek ir administracinėms priemonėms, skirtoms... [toliau žr. visą tekstą]