J. Baltrušaičio kūrybos savitumas glūdi daugiasluoksnėje kultūrinėje patirtyje, bendroje visai Europai, kurios pradžia Senovės Graikijos mituose. Kultūros klodai poeto lyrikoje ne uždengia, o tarsi sugeria, persmelkia vienas kitą. Fenomenologija tiek autorių, tiek skaitytoją skatina sutelkti dėmesį į tai, kas esmiška, ignoruoti savo ankstesnį prietarą apie pasaulį. Ji, akcentuodama patyrimą, primena, jog žmogaus pasaulio vienijanti galia — kultūra, prie kurios autorių skatina grįžti kūryba, o skaitytoją — mąstymas, suvokimas, susijęs su patirties patirtimi. J. Baltrušaičio estetikoje akcentuojama, kad žmogaus būtis yra jam vienintelė; palyginti su ja, idėjos, išorės daiktai yra tik abstrakcijos. Žmogus, egzistuodamas pasaulyje, jį pažįsta kaip vertybę, kuriame svarbūs tikėjimas, viltis, meilė. Tačiau pasaulis eina savo keliu, nepaisydamas menkos žmogaus egzistencijos, ir tūkstančiai veikiančių jėgų gali tą egzistenciją pažeisti ar sunaikinti. Tad žmogus privalo pasirinkti tokį kelią, kuris realizuotų jo gyvenimą. Kaip vieną didžiausių vertybių J. Baltrušaitis estetikoje nurodo meną, išaukštinamą dėl jo fenomenologiškumo. Poetas įsitikinęs, jog menas šiame chaotiškame gyvenime yra vidinių asmenybės galių įprasminimas, padedantis atgauti dvasinę pusiausvyrą. Mat tikrasis menas gimsta tik iš įkvėpimo, susieto su vidiniu patyrimu. Epochų samprata bei ženklai J. Baltrušaičio poezijoje tyrinėti Romano Ingardeno metodu, kuris kūrinio struktūrą siūlo analizuoti pagal dvimatę schemą:... [toliau žr. visą tekstą] / Individually, in the J. Baltrušaitis‘s poesy reflects aesthetic of different epochs, specially mystical world, a try to close on God‘s and being‘s mysteries in that way, wherein the man could find shelter, sanctity, freedom of mind. In the poesy could be found some interpretanciu, which let us to relate the creation of J. Baltrusaitis with the ancient myths (Daedalus and Icarus, Promethian Rebellion, Ariadne’s clew, Sisyph etc.), in which the harmonious personalities, exaltation of the order is associated with the ancient culture. In the poets creation are strong Bible‘s reflectors, there are medieval signatures like: piligrims, ringing ecclesiastical bells, chaos of the crowd, implicit on God, surreality nighmares, visions. The individuality of lyric subject, wish to discover and know typical attitudes for Renaissance man. In Baltrušaitis‘s poesy Renaissance epoch reflects an attention to a person, its unseen, search of humanity measurements, watchout for antiquity.And in the creation are developted the theme of fatalistic destiny, regret for running time and the natural temporality of values, an impression of world‘s instability — baroque signs, which are reflected on metaphor, special support of baroques aesthetic, which prepare the text for possible intertextual links. In writings, which have an aureola of Romanticism, are painted the wish of everlasting, longing. The lyric subject thrust into the distance of time and space because he isn‘t tempted with present-day life... [to full text]