Kultūriniu istoriniu požiūriu paleotipai – viena iš pačių įdomiausių knygų kategorijų, knyga kaip žinių šaltinis ir materialus objektas. Suprasti senovinę knygą kaip praktiškai naudojamą daiktą leidžia pažvelgti į daugelį kitų knygos architektonikos bruožų (įrišimą, spausdinimą, antraštinį lapą, marginalijas, iliustracijas ir t. t.). Spausdinimo išradimas XV a. sukėlė revoliuciją informacijos kultūroje, žymiai padidindamas knygų skaičių apyvartoje. Šiai transformacijai įtakos turėjo intelektinis Renesanso kultūros poveikis. Atgimimo kultūra negalėjo neatsispindėti to laikmečio knygoje. To laikotarpio knygos spausdinimas pirmą kartą istorijoje pasireiškė kaip galinga agitacijos, švietimo ir kovos už dvasines ir politines idėjas priemonė. XVI a. pirmoje pusėje knygos yra Didžiosios epochos ryškiausi paminklai. Būtinybė jas visapusiškai tyrinėti nekelia abejonių. Paleotipai – knygos išspausdintos nuo 1501 sausio 1 d. iki 1551 sausio 1 d., seniausiems ir vertingiausiems pasaulio spaudiniams priskiriamos knygos. Paleotipai, tai pereinamojo laikotarpio knygos, kurios turi tiek rankraštinės, tiek šiuolaikinės knygos bruožų. Tarptautinėje knygotyros praktikoje priimta ypatingą dėmesį skirti inkunabulų studijoms. Knygos istorijos darbuose didelę vietą užima inkunabulų medžiagos studijos, tuo mažiau dėmesio skiriant paleotipų tyrinėjimams. Darbo tikslas – nustatyti Vilniaus universiteto bibliotekos paleotipų formaliųjų požymių kaitą. Pasirinkta tema – vienas iš mažiausia tyrinėtų... [toliau žr. visą tekstą] / Culturally, the post-incunabula is one of the most interesting categories of books – the book as a source of knowledge and a material object. Understanding of the ancient book as a practical thing allows viewing many other features of book ordinance (binding, printing, title page, marginalia, illustrations, etc.). Invention of printing in 15th century evoked the revolution in information culture, greatly increasing the number of books in circulation. The intellectual influence of the Renaissance culture had an impact on this transformation. The regenerative culture was unable to reflect these times in books. For the first time, the printing of books of that period manifested as a powerful means of agitation, education and fight for spiritual and political ideas. In the beginning of 16th century, books were the most glaring monuments of the Great Epoch. Necessity to examine them comprehensively is beyond any doubts. The post-incunabula are the books printed from 1 January 1501 to 1 January 1551, the books attributable to the oldest and the most valuable prints of the world. The post-incunabula are the books of the transitive period with the features both of manuscripts and modern books. In the practice of international book science, a particular attention is given to studies of incunabula. Among the researches of the book history, the studies of incunabula take a great place, herewith giving less attention to investigations of the post-incunabula. The aim of the present... [to full text]