In this scientific work were analysed using comparative methot five translaters biblical phraseological.

The aim of the research was to investigate the aspects of happiness and the way they are expressed through Lithuanian and English zoomorphic idioms. The research focused on the theoretical background of idiom peculiarities, establishment of the aspects of happiness, their investigation and comparison within the zoomorphic idioms of both languages. To carry out the research, 135 zoomorphic idioms were collected: 50 English idioms and 85 Lithuanian idioms. Qualitative, descriptive and quantitative methods of analysis were mainly employed in the research. The analysis revealed that 45 animal names were employed to express happiness in both languages. English idioms comprised 25 animal names, and 33 animal names were found in Lithuanian idioms. Despite the fact that 13 animal names (bull, calf, cat, cow, dog, horse, sheep, eagle, bird, dove, fish, bee, and duckling) coincided in both languages, the patterns of equivalence expressing the same aspect of happiness were not abundant. Ten semantic groups of happiness were distinguished:joy,wealth, good health, relationships,knowledge,longevity,easy life, optimism, acknowledgement, and positive traits. Although there were 3 total and 12 partial equivalents distinguished among 10 semantic groups of happiness, zero equivalence was prevailing. This confirms the fact that Lithuanian and English cultures are different. Despite this fact, both the Lithuanians and the English employ the concepts of a horse and a cat to express the aspects of... [to full text] / Šio darbo tikslas yra ištirti laimės aspektus bei jų reiškimo būdus lietuviškuose ir angliškuose zoomorfiniuose frazeologizmuose. Tyrime yra naudojami kokybinis, kiekybinis ir aprašomasis analizės metodai. Teorinėje dalyje yra apžvelgiama frazeologizmų definicijos problema, jų struktūrinė bei semantinė klasifikacija, formavimosi subtilybės bei kultūros įtaka. Šiame darbe skiriamas didelis dėmesys šiuolaikinei ir praėjusių šimtmečių laimės sampratai bei ryšio tarp žmogaus ir gyvūnų aptarimui. Praktinės dalies analizei buvo surinkta 135 zoomorfiniai frazeologizmai: 50 anglų kalboje ir 85 lietuvių kalboje. Iš viso 45 gyvūnai buvo pasitelkti reikšti laimės aspektus abiejų kalbų frazeologizmuose: 25 iš jų anglų kalboje ir 33 lietuvių kalboje. Tik 13 gyvūnų sutampa abiejose kalbose (jautis, veršis, katė/katinas, karvė, šuo, arklys, avis, erelis, paukštis, balandis, žuvis, bitė ir ančiukas). Dauguma jų yra naminiai gyvūnai, vieni iš anksčiausiai prijaukintų bei būdingi abiem šalims. Vienas iš svarbiausių praktinės dalies akcentų buvo išskirti laimės aspektų semantines grupes. Remiantis mokslininkų darbais bei statistiniais tyrimais buvo išskirta 10 semantinių grupių: džiaugsmas/sėkmė, turtas/gerovė, gera sveikata/fizinė būklė, santykiai/sutarimas, žinios/patirtis, ilgaamžiškumas/energija, lengvas gyvenimas, optimizmas/pozityvios permainos, pripažinimas, teigiami bruožai/buvimas geresniu už kitus. Remiantis šiais kriterijais, frazeologizmai buvo klasifikuojami, lyginami ir... [toliau žr. visą tekstą]

Magistro darbe "Frazeologizmai lietuvių prozos autorių tekstuose ir žodynuose" analizuojami 14 lietuvių autorių 35 – prozos, eseistikos, kritikos – tekstų, kuriuose užfiksuoti 1074 frazeologizmai (3005 jų pavartojimo atvejai). Šio darbo tikslas – nustatyti, kokie frazeologizmų tipai vyrauja lietuvių autorių tekstuose, aptarti jiems būdingus sisteminius požymius (polisemiją, sinonimiją, antonimiją, variantų įvairovę, dažnumą bei sudaromąją leksiką), tuo tikslu lyginant autorių vartojamus frazeologizmus su specializuotuose frazeologizmų žodynuose pateiktais duomenimis. Magistro darbe aptariama autorių frazeologizmų semantinė klasifikacija, jų funkcijos, analizuojami sintaksinės frazeologizmų sandaros tipai ir modeliai, apžvelgiama kilmė. Pateikiamose išvadose teigiama, kad frazeologizmai yra moderniosios prozos autorių kalbinės raiškos sudedamoji dalis, tačiau ji nesudaro specifinio grožinės literatūros frazeologijos posistemio. / Master of Art thesis deals with Phraseological units in Lithuanian prose authors’ texts and dictionaries. There have been analysed 35 prose, essayist, and critics texts written by 14 Lithuanian authors. In the texts, 1074 phraseological units have been found (3005 cases of their usage). This paper aims at identifying the types of phraseological units used in the texts by Lithuanian authors, discussing the most typical systematic features (polysemy, synonymy, antonymy, diversity of variants, frequency, and lexis). In order to achieve this aim, the phraseological units used by the authors have been compared with the data found in specialised phraseology dictionaries. In this paper, the semantic classification of phraseological units and their functions are described, the types and models of syntactic structures of phraseological units are analysed, and their origin is discussed. The conclusion shows that phraseological units are the part of language expression used by modern prose writers. However, this part does not compose a specific subsystem.

Disertacijos tyrimo objektas – okazionalieji, t.y. individualios vartosenos, frazeologiniai junginiai, patarlės ir priežodžiai. Disertacijos tikslas – išnagrinėti frazeologinį vaizdą ir jo kūrimo būdus, okazionaliųjų frazeologizmų, patarlių ir priežodžių stilistinius atspalvius remiantis pasirinktais šaltiniais. Bendrosioms frazeologizmų funkcijoms, semantikai, struktūrai kalbininkai skiria daug dėmesio, o stilistinėms jų ypatybėms – gerokai mažiau. Iki šiol lietuvių kalbotyroje nebuvo nė vienos disertacijos, skirtos okazionaliajai frazeologijai. Iš tikrųjų šių frazeologinių junginių stilistinių ypatumų aptarimas yra ne ką mažiau svarbus negu frazeologizmų kilmės, semantikos ar struktūros tyrinėjimai: kalba nuolat kinta, o okazionalieji frazeologizmai, patarlės ir priežodžiai kaip tik ir atspindi šį procesą, tai rodo komponentų keitimas, sudėties plėtimas, reikšmės kitimas, frazeologinių junginių plėtojimas į platesnį kontekstą ir pan. Modifikacijos būdai parodo junginių pritaikymo šiandieninio gyvenimo situacijoms, reiškiniams galimybes, aktualumą komunikacijos procese. Kalbos ir stiliaus kitimas aiškiai matomas publicistikoje, kurioje fiksuojami svarbiausi žmonių gyvenimo, valstybės, kultūros pokyčiai. Taigi okazionaliai vartojamų frazeologizmų tyrinėjimas publicistikoje yra naujas ir aktualus. Šia disertacija norima atkreipti dėmesį į okazionaliųjų frazeologinių junginių, taip pat patarlių, priežodžių vartosenos ypatumus dabartinės lietuvių kalbos publicistiniame stiliuje... [toliau žr. visą tekstą] / Object of the research this Dissertation – occasional phraseological units, common proverbs and sayings, i.e., units of individual usage. The latter are discussed not only when they are used in Lithuanian but also when found in texts in their original language. Purpose of the Dissertation – based on the selected references, to examine the phraseological image and image formation methods as well as stylistic shades of occasional phraseological units, common proverbs and sayings. General functions of phraseological units, semantics and structure are given vast attention by linguists whereas their stylistic characteristics receive rather less consideration. Dissertations regarding occasional phraseology are absent from Lithuanian linguistics thus far. In fact, consideration of stylistic patterns of these phraseological word combinations is none the less important than research of their origin, semantics and structure: language is continuously changing, and occasional phraseological units, common proverbs and sayings are the ones that reflect this process; it is evidenced by the change and replacement of components, expansion of composition, change of meaning, development of phraseological units into the broader context, etc. Types of modification show adaptability potential of word combinations and their communicative flexibility. Process of speech and style changing is obvious in the publicistic writings where fundamental changes in human life, state and culture are captured.

Disertacijos tyrimo objektas – okazionalieji, t.y. individualios vartosenos, frazeologiniai junginiai, patarlės ir priežodžiai. Disertacijos tikslas – išnagrinėti frazeologinį vaizdą ir jo kūrimo būdus, okazionaliųjų frazeologizmų, patarlių ir priežodžių stilistinius atspalvius remiantis pasirinktais šaltiniais. Bendrosioms frazeologizmų funkcijoms, semantikai, struktūrai kalbininkai skiria daug dėmesio, o stilistinėms jų ypatybėms – gerokai mažiau. Iki šiol lietuvių kalbotyroje nebuvo nė vienos disertacijos, skirtos okazionaliajai frazeologijai. Iš tikrųjų šių frazeologinių junginių stilistinių ypatumų aptarimas yra ne ką mažiau svarbus negu frazeologizmų kilmės, semantikos ar struktūros tyrinėjimai: kalba nuolat kinta, o okazionalieji frazeologizmai, patarlės ir priežodžiai kaip tik ir atspindi šį procesą, tai rodo komponentų keitimas, sudėties plėtimas, reikšmės kitimas, frazeologinių junginių plėtojimas į platesnį kontekstą ir pan. Modifikacijos būdai parodo junginių pritaikymo šiandieninio gyvenimo situacijoms, reiškiniams galimybes, aktualumą komunikacijos procese. Kalbos ir stiliaus kitimas aiškiai matomas publicistikoje, kurioje fiksuojami svarbiausi žmonių gyvenimo, valstybės, kultūros pokyčiai. Taigi okazionaliai vartojamų frazeologizmų tyrinėjimas publicistikoje yra naujas ir aktualus. Šia disertacija norima atkreipti dėmesį į okazionaliųjų frazeologinių junginių, taip pat patarlių, priežodžių vartosenos ypatumus dabartinės lietuvių kalbos publicistiniame stiliuje... [toliau žr. visą tekstą] / Object of the research this Dissertation – occasional phraseological units, common proverbs and sayings, i.e., units of individual usage. The latter are discussed not only when they are used in Lithuanian but also when found in texts in their original language. Purpose of the Dissertation – based on the selected references, to examine the phraseological image and image formation methods as well as stylistic shades of occasional phraseological units, common proverbs and sayings. General functions of phraseological units, semantics and structure are given vast attention by linguists whereas their stylistic characteristics receive rather less consideration. Dissertations regarding occasional phraseology are absent from Lithuanian linguistics thus far. In fact, consideration of stylistic patterns of these phraseological word combinations is none the less important than research of their origin, semantics and structure: language is continuously changing, and occasional phraseological units, common proverbs and sayings are the ones that reflect this process; it is evidenced by the change and replacement of components, expansion of composition, change of meaning, development of phraseological units into the broader context, etc. Types of modification show adaptability potential of word combinations and their communicative flexibility. Process of speech and style changing is obvious in the publicistic writings where fundamental changes in human life, state and culture are captured.