Darbą atliko Vilniaus Pedagoginio universiteto Socialinių mokslų fakulteto Sociologijos ir Politologijos katedros Politinės sociologijos magistrantūros studentė Nijolė Milašienė. Darbo tema – jaunimo imlumo gandams ypatumai (VPU studentų atveju). Darbo vadovas – prof.habil.dr. V.Pruskus. Darbo apimtis – 60 psl. Darbo tikslas. Atskleisti jaunimo imlumo gandams ypatumus, įtakos veiksnius bei šio reiškinio suvokimą ir vertinimą. Uždaviniai: pateikti gando kaip socialinio reiškinio fenomeno sampratą ir jo interpretacijas įvairiose socialinėse teorijose; išsiaiškinti gando kilimo priežastis ir jo socialinę paskirtį; išnagrinėti visuomenės imlumą gandams aspektus; aptarti veiksnius skatinančius jaunimo imlumo gandams ypatumus; remiantis tyrimu, nustatyti socialinių, ekonomikos ir filosofijos mokslų specialybės studentų imlumo gandams ypatumus, juos sąlygojančius veiksnius ir jų vertinimą. Hipotezės: tikėtina, kad jaunimas domisi gandais, nes jie skatina ieškotis išsamesnės, tikslesnės informacijos – pasitvirtino; imlumą gandams labiausiai įtakoją šeima ir žiniasklaida – pasitvirtino; ekonominiams gandams imlesni ekonomiką studijuojantys studentai negu socialinius mokslus studijuojantys studentai – nepasitvirtino; politiniams gandams imlesni socialinių mokslų studentai negu filosofijos mokslų studentai – nepasitvirtino; gandai reikalingi, nes skatina oficialius informacijos teikėjus teikti visuomenei iššsamesnę ir visapusiškesnę informaciją – pasitvirtino. Tyrimo objektas. Jaunimo... [toliau žr. visą tekstą] / The work was made by Nijolė Milašienė, Political sociology master‘s degree student of VPU Social sciences faculty Sociology and political sciences department. The subject of the work is youth‘s peculiarities in receptivity for the rumours. The director of the work is prof.hab.dr. V.Pruskus. The largeness of the work is 60 pages. The purpose of the investigation is to ascertain the VPU students’ receptivity for the rumours and the factors that influence it with reference to the investigation. For actualising this purpose there were tasks raised: • to represent the rumour’s as the social phenomenon conception and to discuss the interpretations of rumour in different theories; • to represent the causes of raising rumour and the social destination; • to inspect the aspects of society’s receptivity for the rumours; • to analyse the distribution of rumours among youth (students); to ascertain factors that influence youth’s (students’) receptivity for the rumours and to distinguish types that are current among the youth (students). Hypotheses of the investigation: 1. it is probable that rumours stimulate to look for more comprehensive, precise information – was proved; 2. the receptivity for the rumours influence the most family and mass-media – was proved; 3. students that study economics are more receptive for the economical rumours than students that study social sciences – was not proved; 4. social sciences’ students are more receptive for the political rumours than... [to full text]