Bakalauro darbe, metodologiškai remiantis literatūros ir muzikos sąveikos istorija ir teorija, siekiama išanalizuoti dviejų šiuolaikinės lietuvių poezijos autorių – A. A. Jonyno ir G. Grajausko – tekstams būdingą muzikalumą. Šio darbo objektas – A. A. Jonyno eilėraščių rinktinė „Krioklys po ledu“ (1997) ir G. Grajausko poezijos rinkinys „Kaulinė dūdelė“ (1999). Tiriamoji darbo problema – kaip muzikalumas reiškiasi A. A. Jonyno ir G. Grajausko poezijos semantikoje ir poetikoje, kuo ypatinga muzikalumo raiška, ar šių autorių poezijoje galima aptikti teorijoje išskirtų, įvairius aspektus apimančių, muzikos ir poezijos jungčių. Teorinėje darbo dalyje nagrinėjama literatūros ir muzikos istorija bei teorija, muzikos ir poezijos jungčių prasminė bei funkcinė įvairovė, literatūros ir muzikos sąveikos dominantės. Darbe remtasi literatūros ir muzikos santykio metodu, naudotasi V. Daujotytės, V. Kubiliaus, R. Brūzgienės, V. Bobrovskio ir kitų autorių mokslinių tyrimų įžvalgomis. Teorijoje išskiriami šie sąveikos aspektai: garsinis žodžio pavidalas, daiktinė žodžio reikšmė, žodinis junglumo aspektas, intonacinis žodžio aspektas, vertybinis žodžio intencionalumas, kompozicinis aspektas, fonetikos ir sintaksės aspektai. Tiriamojoje dalyje nagrinėjama, kaip ir koks muzikalumas formuoja A. A. Jonyno eilėraščių poetiką ir semantiką, poeto kūrybos muzikalumas nagrinėjamas fonetinės, leksinės bei sintaksinės, ritminės intonacinės, kompozicinės ir žanrinės raiškos požiūriu. Ypač didelis... [toliau žr. visą tekstą] / In the Bachelor’s Thesis one tries to analyze the musicality typical for texts of two modern Lithuanian poetry authors – A. Jonynas and G. Grajauskas – methodologically basing upon theory and history of music and literature interaction. The object of this Thesis is the selection of A. Jonynas’ poems “Krioklys po ledu” (“Waterfall under Ice”) (1997) and G. Grajauskas’s collection of poetry “Kaulinė dūdelė” (“Bone Pipe”) (1999). Scientific problem of the work is the way the musicality is expressed in semantics and poetics of A. Jonynas and G. Grajauskas; the peculiarity of musicality expression; weather the connections of music and poetry distinguished theoretically and covering various aspects can be found in the poetry of these authors. History and theory of music and literature, notional and functional variety of music and poetry connection, dominant of literature and music interaction are studied in the theoretical part of the Thesis. While working on the Thesis one based upon the method of literature and music connection, insights of scientific researches of V. Daujotytė, V. Kubilius, R. Brūzgienė, V. Bobrovsky and other authors. The following aspect of interaction are distinguished in the theory: sound form of the word, material meaning of the word, verbal aspect of valency, intonation aspect of the word, value intentionality of the word, compositional aspect, aspect of phonetics and syntax. The practical part of the Thesis studies the following aspect:... [to full text]

Pasaulyje yra žinoma apie 150 fosilinių sakų rūšių. Didžioji jų dalis randama Šiaurės pusrutulyje, Europoje ir Amerikoje. Be to, vis daugiau fosilinių sakų aptinkama Azijoje, Afrikoje, Pietų Amerikoje.Vienas labiausiai paplitusių fosilinių sakų – Baltijos gintaras – nuo seno naudojamas papuošalų, buitinių ir liturginių reikmenų, smulkiosios plastikos gamybai, medžio, kaulo ir kitų dirbinių dekoravimui. Nuo XIX a. pradžios mėginta analizuoti gintarą, nesuardant jo pirminės medžiagos, tačiau nesėkmingai. Tik išaiškinta, kad gintarą sudaro alkoholyje tirpi dalis ir jokiame tirpiklyje netirpstantis likutis, pavadintas sukcinitu. Dabar gintaro chemijos tyrimams pasitelkiami nauji cheminės ir fizikinės analizės metodai: chromatografija, IR spektroskopija, branduolinis magnetinis rezonansas, masių spektroskopija ir kiti. Šio darbo tikslas buvo infraraudonosios spektroskopijos analizės metodu ištirti ir palyginti tarpusavyje kelių rūšių fosilinių sakų pavyzdžius iš skirtingų šalių archeologinių radimviečių: Baltijos pajūrio (Lietuva) „šiuolaikinį“ skaidrųjį gintarą, Benaičių ir Turlojiškių archeologiniuose kompleksuose (Lietuva) rastus archeologinio gintaro pavyzdžius, tamsųjį archeologinį Japonijos gintarą, fosilinius sakus iš Centrinio Libano archeologinės radimvietės ir fosilinius sakus iš Šiaurės Paryžiaus Orsi kvartalo archeologinės radimvietės. Nustatyta, kad fosiliniai sakai iš Japonijos, Centrinio Libano ir Paryžiaus archeologinių radimviečių tikrai nėra Baltijos regiono... [toliau žr. visą tekstą] / Amber is a fossilized form of terpenoid resins. Unlike other fossil, amber is completely organic in nature, and its chemical composition remains almost constant over millions of years. Chemical characteristics of amber are a consequence of both biological origins and geological enviroment. Have been proposed different characterization techniques such as IR spectroscopy, NMR and other. By these methods chemical structure can be derived. However, these techniques do not allow totally exclusive distinction, because spectral differences cannot be universally established for all the samples. The main aim of this work was to characterize some samples of fossil resins from different countries. Six fossil resins were campared: ,,contemporary” Baltic transparent amber (Lithuania), archeological amber from Benaičiai and Turlojiškės (Lithuania), archeological amber from Japan, fossil resin from Central Lebanon and fossil resin from North Paris. These fossil resin were analyzed using IR spectroscopy method. IR spectra of fossil resin showed a presence of these groups: O─H (in polymers), ─CH3 and ─CH2─, ―Si─O─Si― or ―Si─O─C―. Come to a conclusion, the chemical structure and features of all analyzed fossil resin are similar. But they have the differences too. Fossil resins from Lithuania (Baltic transparent amber and archeological amber from Benaičiai and Turlojiškės) spectra have an absorption band at wavelength 1250-1175 cm-1, which is called ,,Baltic shoulder” by Beck. Fossil resins... [to full text]