Laimo liga arba Laimo boreliozė yra labiausiai Europoje, Šiaurės Amerikoje, Rusijoje ir Tolimuosiuose Rytuose plintanti, erkių pernešama zoonozė (Masuzawa, 2004, Wang ir kt., 1999, Sinski ir kt., 2006, Barbour, 1998). Tai yra dažniausia Ixodes ricinus erkių pernešama infekcija (Krupka ir kt., 2007, Žakovska ir kt., 2008). Daugiausia jos atvejų užfiksuojama Centrinėje-Rytų Europoje (Derdakova, Lenčakova, 2005). Laimo boreliozė yra vis didėjanti visuomenės sveikatos problema (Piesman, Gern, 2004, Hillyard, 1996). Kasmet tiek Europoje, tiek Šiaurės Amerikoje užfiksuojama tūktančiai ligos atvejų (Wang ir kt., 1999, Ostfeld, Keesing, 2000, Barbour, 1998). Pastaraisiais metais vykstant klimato pokyčiams, žmogui vis labiau keičiant jį supančią aplinką, Ixodes ricinus erkių gausumas Europoje sparčiai auga. To pasėkoje daugėja ir erkių pernešamų susirgimų (Tsao, 2009, Derdakova, Lenčakova, 2005). Gamtoje enzootinį Laimo ligos ciklą sudaro: sukėlėjas – B. burgdorferi sensu lato (s.l.), serkė - vektorius, ir rezervuarinis šeimininkas (Humair, Gern, 2000). B. burgdorferi s.l. tyrimai sukėlėją platinančiose erkėse ir rezervuariniuose šeimininkuose, kaip ir tikslus B. burgdorferi s.l. genotipų nustatymas padėtų tiek suprasti šios ligos ekologiją ir epidemiologiją, tiek nustatyti efektyvias prevencijos priemones (Derdakova, Lenčakova, 2005). Šio darbo tikslas – įvertinti dviejų pagrindinių rezervuarinių šeimininkų geltonkaklės pelės (Apodemus flavicollis) ir rudojo pelėno (Myodes glareolus)... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY The aim of present study was to assess the importance of two main reservoir hosts A. flavicollis and M. gareolus, and their ectoparasites I. ricinus immature ticks in Lyme disease agent B. burgdorferi s.l. circulation in natural foci. The following research tasks were formulated: 1. To establish the infectivity level of questing immature I. ricinus ticks with B. burgdorferi s.l. and to determine it’s genotypes composition. 2. To investigate the infectivity level of two main Lithuania rodent species A. flavicollis and M. glareolus with B. burgdorferi s.l. and to determine it’s genotypes composition. 3. To estimate prevalence and abundant of infestation with immature I. ricinus ticks in A. flavicollis and M. glareolus species rodents. To calculate any differences between rodents in species, age and sex level. 4. To evaluate transmition efficient of B. burgdorferi s.l. from rodent to feeding I. ricinus larvae. The infectivity level in questing I. ricinus nymphs in fragmented mixed forests of Lithuania was relatively high, and varied in different districts from 14% to 24%. The most prevalent genotype was B. afzelii, and only in one district B. garinii was found. In case of I. ricinus larvae the overall infectivity level with Lyme disease spirochete was 3,5%. In order to establish the infectivity level with B. burgdorferi s.l. in total 302 rodents comprising 3 species - A. flavicollis, M. glareolus and A. agrarius were investigated. The results have showed that in all... [to full text]

Šio darbo tikslas buvo nustatyti gamtoje gyvenančių pelinių graužikų populiacijos sudėtį ir jų užsikrėtimą kaspinuočių metacestodais centrinėje ir pietvakarinėje Lietuvos dalyje. Tyrimas atliktas 2013 metų pavasario ir rudens laikotarpiais. Graužikų gaudymui vietovės pasirinktos keturiuose rajonuose. Graužikai buvo gaudomi mušamaisiais spąstukais, juos dėliojant kvadratais pasirinktose vietovėse. Nustatyta, kad Lietuvos centrinėje ir pietvakarinėje dalyse vyraujančios graužikų gentys yra Microtus spp. Apodemus agrarius, Sorex spp., Myodes glareolus, Apodemus flavicolis. Smulkieji graužikai buvo tiriami parazitologijos laboratorijoje, vizualiai apžiūrimos kepenys. Nustatyta, kad labiausiai paplitusi ir daugiausiai rasta kaspinuočių metacestodų pas Microtus spp. genties graužikus, kurių pagauta 314 vnt. Jų užsikrėtimas gausiausias 10,5 proc. (95 %; PI 7,3-14,4), Myodes spp. užsikrėtimas siekė 8,2 proc. (95 % PI 2,3-19,6), Sorex spp. 7.3 proc. (95%; PI 2,0- 17,6), Apodemus spp. 1,6 proc. (95 %; PI 0,2-5,6), Arvicola spp. 50 proc. (95 %; PI 1.3-98.7), Talpa europea 4.5 proc. užsikrėtimas (95 %; PI 0,1-22,8). / The aim of this study was to identify the composition of free living rodent populations and their infection with metacestodes in central and south-west Lithuania. The study was performed in spring and autumn of 2013. Sampling sites were selected in four different districts. Rodents were caught using snap trappings by setting them in squareswithin chosen areas. Small rodents were investigated by visual examination of livers in the laboratory of parasitology. It was found that dominated genus of rodents were Microtus spp., Apodemus agrarius, Sorex spp., Myodes glareolus and Apodemus flavicolis. Microtus spp.(n=314) were the most frequently (10.5 %; 95 % CI 7,3-14,4) infected species with metacestodes. Other species infected were Myodes spp.(8,2 %; 95 % CI 2,3-19,6), Sorex spp. (7,3 %; 95% CI 2,0- 17,6), Apodemus spp. (1,6 %; 95 % CI 0,2-5,6) and Arvicola spp. (50 %; 95 % CI 1,3-98,7).

Pelinių graužikų įvairovė, gausumas ir paplitimas buvo tyriamas Pavilnių, Verkių regioniniuose parkuose ir Naujakiemio kaime (Vilniaus rajonas). Graužikų tyrimai šiose teritorijuose buvo vykdyti 2005 - 2008 metais. Buvo užregistruota 9 rūšių peliniai graužikai: dirvinė pelė (Apodemus agrarius), geltonkaklė pelė (A. flavicollis), pelė mažylė (Micromys minutus), rudasis pelėnas (Myodes glareolus), vandeninis pelėnas (Arvicola amphibius), paprastasis pelėnas (Microtus arvalis), pelkinis pelėnas (M. oeconomus), pievinis pelėnas (M. agrestis), ondatra (Ondatra zibethicus). Pelinių graužikų gausumas per šiltąjį sezoną gali padidėti nuo 3 iki 4 kartų. Buvo nustatyta, kad sausos žolės ir krūmų deginimas pavasari stipriai įtakoja pelinių graužikų gausumą, ypač rudųjų pelėnų. / Mouse-like rodents diversity, distribution and abundance were studied in the Pavilniai, Verkiai regional parks and of Naujakiemis village (Vilnius region). The state of rodents was evaluated in this territory for the period 2005 – 2008. A total of 9 mouse-like rodent species were registered during this investigation: field mouse (Apodemus agrarius), yellow-necked mouse (A. flavicollis), harvest mouse (Micromys minutus), bank vole (Myodes glareolus), water vole (Arvicola amphibius), common vole (Microtus arvalis), tundra vole (M. oeconomus), field vole (M. agrestis), muskrat (Ondatra zibethicus). Mouse-like rodents abundance during the warm season may increase from 3 to 4 times. Were found that in dry grass and shrub burning in the spring strongly influenced mouse-like rodents abundance, especially of bank vole.