Provincial town clerks and scriveners have hitherto been a neglected subject in the historiography of the legal profession, yet as this thesis demonstrates, they contributed significantly to medieval England’s legal and scribal culture. Arguing for a new definition of scriveners based on their legal and linguistic literacy, this fresh interpretation differentiates between scriveners, notaries, generic clerks and lawyers and modifies the existing tendency towards classifying scriveners purely on the basis of the work they did and the legal instruments they produced. The study not only rectifies a gap in our knowledge, but reconceptualises our understanding of the lower echelons of the legal profession by examining the work that scriveners did and the role that they played in the local legal administration of medieval England, and by extension, the ways in which they facilitated access to justice on several levels. Focussing primarily on Exeter, Bristol, Bridgwater and Southampton, this research for the first time reveals the identities of some of the many scriveners who worked outside of London and evaluates their activities in provincial England. In order to achieve this, the thesis considers the extent to which scriveners were an integral part of an urban legal service as members of the provincial secretariat. Underpinning the theoretical framework of this thesis are themes such as literacy, clerical identity and professionalization – all of which are examined through the prism of law, languages and access to justice. Grounded in a palaeographic and diplomatic approach to the manuscript sources, this research has yielded some surprising results regarding the essential role of provincial scriveners within the legal, political and administrative landscape of medieval England. Fundamentally, this thesis offers a new vision of provincial English scriveners and the influence of their work. Set against the backdrop of an increasingly ‘professional’ legal profession, the importance of provincial scriveners as the keepers and creators of legal memory is highlighted along with the impact that this had on the wider legal community of medieval England.

The dissertation examines the central judicial institution of the Grand Duchy of Lithuania: the Supreme Tribunal and its functioning in the latter half of the 18th century. The choice of the investigated period was determined by the most significant judicial reforms carried out from 1764 to 1792 and in 1793. The present work, with reference to the concept of “efficient practice” and data of the research on modern legal theory and practice, adopts a comprehensive approach towards the administration of justice in the society of modern times. It analyses the most important factors determening the court’s activity: court’s competence, composition, judicial process and practical organization of its work. The compositional aspect of the court is analysed through the lenses of the formation of legal profession, therefore the aim was not only to evaluate all the normative acts defining responsibilities and functions of judges, chancellery clerks, advocates, procurators, court prosecutors but also to compile a comprehensive list of them. The dynamics of the court’s work was determined by calculating the number of lawsuits filed, number of cases that were solved and the ones left unsolved as well as the average time it took to settle lawsuits that were recorded in each register. At the end there are highlighted the problems encountered by the lower order courts that influenced the Tribunal’s workload. There is also given the analysis of some examples of how outsiders impacted the... [to full text] / Disertacijoje yra nagrinėjama centrinės LDK teismo institucijos – Vyriausiojo Tribunolo ir jo funkcionavimo XVIII a. II pusėje istorija. Tiriamą laikotarpį įrėmina svarbiausios teismo reformos, vykusios 1764 ir 1792 bei 1793 m. Darbe, remiantis ,,efektyvios teismų veiklos“ konceptu, šuolaikinės teisės teorijos ir praktikos tyrimų rezultatais, realizuojama kompleksiška prieiga prie teisingumo vykdymo naujųjų laikų visuomenėje tyrimo problematikos. Analizuojami svarbiausiais teismo veiklos determinantais laikomi faktoriai: teismo kompetencija, sudėtis, teismo procesas ir praktinis darbo organizavimas. Teismo sudėties aspektas analizuotas per teisininko profesijos formavimosi problemą, todėl siekta ne tik įvertinti teisėjų, kancelarijos darbuotojų, advokatų, agentų ir instigatorių pareigas bei funkcijas apibrėžusių normatyvinių aktų visumą, bet ir sudaryti šių asmenų sąrašus. Teismo darbo dinamika buvo nustatoma apskaičiuojant teismui teiktų ieškinių, teismo spręstų ir paliktų neišspręstų bylų skaičius bei vidutinį į kiekvieną registrų knygą įrašytų ieškinių išnagrinėjimo laiką. Pabaigoje dar buvo išryškintos pirmosios instancijos teismų veiklos problemos, dariusios įtaką Tribunolo darbo krūviui, taip pat analizuoti kai kurie pašalinių asmenų poveikio teismo priimamų sprendimų turiniui pavyzdžiai ir bajoriškosios sąmonės apraškas atskleidžiantys epizodai.

Disertacijoje yra nagrinėjama centrinės LDK teismo institucijos – Vyriausiojo Tribunolo ir jo funkcionavimo XVIII a. II pusėje istorija. Tiriamą laikotarpį įrėmina svarbiausios teismo reformos, vykusios 1764 ir 1792 bei 1793 m. Darbe, remiantis ,,efektyvios teismų veiklos“ konceptu, šuolaikinės teisės teorijos ir praktikos tyrimų rezultatais, realizuojama kompleksiška prieiga prie teisingumo vykdymo naujųjų laikų visuomenėje tyrimo problematikos. Analizuojami svarbiausiais teismo veiklos determinantais laikomi faktoriai: teismo kompetencija, sudėtis, teismo procesas ir praktinis darbo organizavimas. Teismo sudėties aspektas analizuotas per teisininko profesijos formavimosi problemą, todėl siekta ne tik įvertinti teisėjų, kancelarijos darbuotojų, advokatų, agentų ir instigatorių pareigas bei funkcijas apibrėžusių normatyvinių aktų visumą, bet ir sudaryti šių asmenų sąrašus. Teismo darbo dinamika buvo nustatoma apskaičiuojant teismui teiktų ieškinių, teismo spręstų ir paliktų neišspręstų bylų skaičius bei vidutinį į kiekvieną registrų knygą įrašytų ieškinių išnagrinėjimo laiką. Pabaigoje dar buvo išryškintos pirmosios instancijos teismų veiklos problemos, dariusios įtaką Tribunolo darbo krūviui, taip pat analizuoti kai kurie pašalinių asmenų poveikio teismo priimamų sprendimų turiniui pavyzdžiai ir bajoriškosios sąmonės apraškas atskleidžiantys epizodai. / The dissertation examines the central judicial institution of the Grand Duchy of Lithuania: the Supreme Tribunal and its functioning in the latter half of the 18th century. The choice of the investigated period was determined by the most significant judicial reforms carried out from 1764 to 1792 and in 1793. The present work, with reference to the concept of “efficient practice” and data of the research on modern legal theory and practice, adopts a comprehensive approach towards the administration of justice in the society of modern times. It analyses the most important factors determening the court’s activity: court’s competence, composition, judicial process and practical organization of its work. The compositional aspect of the court is analysed through the lenses of the formation of legal profession, therefore the aim was not only to evaluate all the normative acts defining responsibilities and functions of judges, chancellery clerks, advocates, procurators, court prosecutors but also to compile a comprehensive list of them. The dynamics of the court’s work was determined by calculating the number of lawsuits filed, number of cases that were solved and the ones left unsolved as well as the average time it took to settle lawsuits that were recorded in each register. At the end there are highlighted the problems encountered by the lower order courts that influenced the Tribunal’s workload. There is also given the analysis of some examples of how outsiders impacted the... [to full text]