Tikslas: Įvertinti hospitalinių infekcijų valdymo galimybes X ligoninėje. Uždaviniai: 1. Nustatyti hospitalinių infekcijų paplitimą, rizikos veiksnius ir struktūrą X ligoninėje. 2. Įvertinti medicinos darbuotojų žinias apie hospitalines infekcijas bei požiūrį į jų registraciją. 3. Pateikti pasiūlymus hospitalinių infekcijų valdymo tobulinimui. Tyrimo metodika. Tyrimas vykdytas 2011-2012 metais X klinikinėje ligoninėje. Atliktas hospitalinių infekcijų paplitimo tyrimas ir anoniminė medicinos darbuotojų anketinė apklausa. Išdalintos 220 anketų, gautos užpildytos 186 anketos. Atsako dažnis 84,5 ℅. Gautų duomenų statistinė analizė atlikta naudojant „SPSS 19.0 for Windows“ programą. Rezultatai. Vienmomentinio paplitimo tyrimo metu infekcijas buvo įgiję 12,8 proc. pacientų. Iš jų hospitalinės infekcijos sudarė net 5,4 proc. Didžiausią hospitalinių infekcijų dalį sudarė apatinių kvėpavimo takų infekcijos - 45,4 proc., 9,1 proc. – šlapimo takų infekcijos. Dažniausi rizikos veiksniai – operacija (30,2 proc.), pacientų gydymas antibakteriniais vaistais (29,7 proc.). Didžiausias infekcijų paplitimas registruotas chirurgijos (5,7 proc.) ir terapijos skyriuose. Išanalizavus apklausos rezultatus nustatyta, kad tik šiek tiek daugiau nei pusė darbuotojų (64,0 proc.) buvo pakankamai informuoti apie hospitalines infekcijas. Geriausiai savo žinias vertino chirurgijos profilio gydytojai (71,4 proc.) ir slaugytojos (67,4 proc.). Daugiau nei devyni dešimtadaliai apklaustųjų pabrėžė, kad HI... [toliau žr. visą tekstą] / Objective: Evaluation of hospital infections and its governance opportunities at hospital X. Goals: 1. Determination of hospital infections spread, risk factors and structure at hospital X. 2. To evaluate employees with medical background knowledge level of hospital infections and attitudes towards its registration process. 3. To make suggestions for hospital infections governance improvements. Research methodology. Research was conducted in 2011-2012 at clinical hospital X. The research of hospital infections spread as well as anonymous survey among employees were conducted. 220 questionnaires were distributed and 186 of them were fully completed. Response rate was equal to 84.5%. Data was analyzed using ,,SPSS 19.0 for Windows“. Results. Throughout onetime survey of the spread of hospital infections, 12.8% of patients were infected while 5.4% of them had hospital infections. The lower respiratory tract infections scored the highest share of hospital infections – 45,4%, while 9,1% corresponds to urinary tract infections. The most frequent risk factors - surgeries (30.2%) and treatment with antibacterial medicines (29.7%). The highest spread of hospital infections was registered between surgical (5.7%) and therapy departments. After analysis of the results, it was identified that more than half of all employees (64%) were sufficiently informed about hospital infections. Surgical doctors and medical assistants were the most confident about their knowledge. More than 90%... [to full text]

Tyrimo tikslas - nustatyti hospitalinių infekcijų ir jų rizikos veiksnių paplitimo ir struktūros ypatumus Lietuvos slaugos ligoninėse. Tyrimo uždaviniai: 1. Aprašyti hospitalinių infekcijų paplitimą ir struktūrą slaugos ligoninėse. 2. Nustatyti hospitalinių infekcijų rizikos veiksnių paplitimą. 3. Aprašyti skirtų antibakterinių vaistų paplitimą spektrą slaugos ligoninėse. 4. Įvertinti ryšį tarp rizikos veiksnių ir hospitalinės infekcijos. Tyrimo metodai ir apimtis. Atliktas aprašomasis vienmomentinis paplitimo tyrimas. Tyrime dalyvavo dvidešimt viena slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninė, ištirti 1380 pacientų. Tyrimas buvo atliktas pagal vienmomentinio paplitimo tyrimo metodiką, infekcijos buvo nustatomos ir diferencijuojamos į hospitalines ir visuomenėje įgytas, pagal hospitalinių infekcijų registravimo kriterijus. Duomenų tvarkymui ir analizei naudoti SPSS bei Winpepi statistiniai paketai. Rezultatai. Nustatytas 6,1% hospitalinių infekcijų paplitimas. Didžiausią dalį visų HI sudarė apatinių kvėpavimo takų (62,5%) bei odos ir minkštųjų audinių infekcijos (21,7%). HI paplitimas ligoninėse esančiose apskričių centruose (7,6%) buvo didesnis nei rajonų ligoninėse (3,3%) (p<0,001). Didžiausias hospitalinių infekcijų paplitimas (20,0%) nustatytas 20-40 metų pacientų amžiaus grupėje. 61 - 80 m. ir 81-100 m. amžiaus grupėse didžiausią dalį HI struktūroje sudarė apatinių kvėpavimo takų infekcijos (atitinkamai 70,0% ir 62,0%). Diagnozuojant hospitalines infekcijas, nebuvo atliktas... [toliau žr. visą tekstą] / Prevalence of hospital infections and risk factors in Lithuanian long-term care hospitals The aim of this study was to set out the prevalence and structure of hospital infections and risk factors in Lithuanian long-term care hospitals. The tasks of the investigation: 1.To describe the prevalence and structure specificity of hospital infections. 2. To define the prevalence of risk factors of hospital infections. 3. To define the prevalence and structure of prescribed antibiotics in long-term care hospitals. 4. To rate the relation between risk factors and hospital infections. Methods of the ivestigation. The point-prevalence study was carried. All (43) Lithuanian long-term care hospitals were invited to take part in this study, the participation was voluntary. The study was carried in 21 hospitals, all patients admitted before the survey day were included, 1380 patients were examined. The following data was recorded: infections, medical condition, chronic disease, the use of antibiotics. Data was processed and analysed using SPSS and Winpepi statistical programmes. Results. The 6,1% prevalence of hospital infections was defined. Lower respiratory tract (62,5%) and skin and soft tissues infections (21,7%) were the most common. The prevalence of hospital infections was higher in the town hospitals (7,6%) than in the district hospitals (3,3%) (p<0,001). The highest prevalence of hospital infections (20,0%) was in group of 20-40 years old patients. In group of 61-80 and 81-100... [to full text]