Žmogaus reprodukcinės teisės turėtų būti suprantamos kaip galimybė nevaisingiems asmenims dirbtinių technologijų pagalba susilaukti vaikų bei įgyvendinti savo teisę turėti šeimą. Aptariant dirbtinio apvaisinimo technologijų prieinamumą asmenų atžvilgiu reikėtų atsižvelgiant į šeimos instituto pokyčius bei užtikrinti, kad nevaisingiems santuokoje ar partnerystės santykiuose esantiems asmenims, o taip pat vienišoms moterims būtų užtikrinta galimybė susilaukti vaikų dirbtinių technologijų pagalba. Dirbtinis apvaisinimas yra ligos, t .y. nevaisingumo gydymo būdas, todėl asmenims besinaudojantiems dirbtinio apvaisinimo procedūromis turėtų būti taikomi pacientų teisių apsaugos principai: teisė į informuotą sutikimą, privataus gyvenimo apsaugą ir t.t. Dabartinė dirbtinio apvaisinimo teisinė reglamentacija Lietuvoje yra netinkama, nes skirtingai nei to reikalauja LR civilinis kodeksas, dirbtinio apvaisinimo klausimai yra reguliuojami poįstatyminiu aktu, kas iš esmės prieštarauja LR Konstitucijos nuostatoms. Reglamentuojant dirbtinio apvaisinimo klausimus turėtų būti atsižvelgta į asmenų skirtingų interesų kolizijas siekiant išvengti žmogaus teisių pažeidimų. Kalbant apie dirbtinį apvaisinimą būtina atsižvelgti į būsimo vaiko, gimusio dirbtinio apvaisinimo būdu, teisių bei teisėtų interesų apsaugą, ypač reglamentuojant tėvystės bei motinystės nustatymo klausimus, vaiko teisę žinoti savo kilmę. Be to, kadangi dirbtinis apvaisinimas sukelia asmenų norinčių susilaukti vaikų bei embriono... [to full text] / Human reproductive rights should be understood as the persons right to found family and possibility for infertile people to procreate with assistance of artificial insemination technologies. Infertile people should have access to assisted procreation with regard to changing concept of family: family - means married couple or people living together without registering marriage, also single woman with a child. In addition to this, if people are infertile, it should be possible for them to have an access to all kind of treatment, including assisted procreation, so people who are undergoing these procedures should exercise such patients rights as a right to informed consent, a right to private life. Lithuania doesn’t have an appropriate regulation of assisted procreation: according to Civil code all the issues related to assisted procreation must be regulated with law. In spite of this, procedures of artificial procreation are regulated with instruction of Ministry of Health Care. Such an inappropriate regulation might be even found unconstitutional. Moreover, many moral and also legal problems arise from this medical procedure: there is always a collision between infertile persons wish to have children and embryos right to life, because not all the embryos are used to the family plan, part of them are frozen or destroyed. If the donors or surrogate mother takes part in assisted procreation, questions of parenthood and children right to know their origin arise. These are the... [to full text]