Disertacijoje nagrinėjamos medicininių vaizdų analizės problemos, taikant vaizdų spektrus. Pagrindiniai tyrimo objektai yra galvos kompiuterinės tomogramos bei magnetinio rezonanso angiogramos. Šie objektai yra svarb��s medicininės diagnostikos rezultatai, kurių detali analizė bei interpretacija leidžia parinkti tinkamiausią paciento gydymo būdą. Pagrindinis disertacijos tikslas yra sukurti metodikas ir algoritmus, skirtus automatiniam min÷tų vaizdų apdorojimui bei analizei. Sukurtų algoritmų taikymo sritis yra medicininė programinė įranga. Taip pat disertacijoje siekiama ištirti dažninio ir erdvinio dažninio spektrų taikymo galimybes medicininių vaizdų apdorojime ir analizėje, siekiant aptikti ir pažymėti vaizduose ligų sritis arba kitas specifines sritis. Darbe sprendžiami keli pagrindiniai uždaviniai: smegenų ir išeminio insulto sričių aptikimas tomogramose bei kraujagyslių pėdsakų sričių aptikimas angiogramose. Pirmasis uždavinys suformuluotas, atsižvelgiant į palyginti didelį išeminio insulto paplitimą ir jo diagnostikos aktualumą. Antrasis siejasi su aneurizmos srities aptikimo angiogramose problema. Disertaciją sudaro šeši skyriai, iš kurių paskutinis – rezultatų apibendrinimas. / The main idea of current PhD thesis is an analysis of frequency and joint space-frequency representations of medical images. The objects of investigation are digital images of computed tomography and magnetic resonance angiography of human brain. These objects are essential diagnostic results which require a detail visual analysis and interpretation for the successive selection of treatment. The aim of work covers the development of methods and algorithms suitable for automatic analysis of medical images which may be implemented in medical software. The other purpose encompasses an investigation of Fourier and Haar wavelet transforms in the analysis and processing of medical images. The result of analysis is assumed as an enhancement and segmentation of suspected regions of diseases or other specific regions. There are two main tasks under consideration. First one is an automatic detection of region of brain and ischemic stroke in the images of computed tomography. Second one is a detection of traces of blood vessels in magnetic resonance angiography images. The first task is formulated in the view of wide distribution and high relevance of diagnosis of ischemic stroke. Second task is related with the detection of diseases of blood vessels. The thesis is divided into six chapters including the conclusion’s chapter.

1. Ištyrus homocisteino koncentraciją kraujo serume ir trombocitų agregaciją kraujo plazmoje su pagrindiniais natūriniais agregantais (adenozino difosfatas, adrenalinas, kolagenas) sergančiųjų ūminiais galvos smegenų kraujotakos sutrikimais, nustatyta koreliacija tarp:  padidėjusios homocisteino koncentracijos ir insulto su dideliu neurologiniu deficitu, išeminės širdies ligos, kreatinino ir C-reaktyviojo baltymo koncentracijų;  vidinės miego arterijos stenozės laipsnio ir homocisteino koncentracijos kraujo serume;  homocisteino koncentracijos kraujo serume ir amžiaus;  padidintos homocisteino koncentracijos ir pasikartojančio insulto, todėl homocisteino koncentracijos lygis gali būti panaudotas kaip prognostinis rodiklis naujam ar kartotiniam ūminiam galvos smegenų kraujotakos sutrikimui išsivystyti. 2. Trombocitų agregacija turtingoje trombocitais plazmoje ūminio išeminio galvos smegenų kraujotakos sutrikimo periode statistiškai patikimai padidėja insultu sergančiųjų grupėje, nepriklausomai nuo susirgimo sunkumo. 3. Profilaktinės aspirino dozės hiperhomocisteinemijos fone dalį ligonių neapsaugo nuo išeminio insulto išsivystymo. Aspirino vartojimas turi veiksmingesnį antiagregacinį poveikį moterims, nei vyrams: moterų plazmoje trombocitų agregacijos intensyvumas buvo žemesnis su visais agonistais, o vyrų trombocitai, atvirkščiai, į juos reagavo viršnorminiu atsaku. 4. Išeminiu insultu sirgusių ligonių kraujyje dažniau randami policitemija, padidėjęs leukocitų... [toliau žr. visą tekstą] / 1. When examining homocysteine concentration in blood serum and platelet aggregation in plasma using nature aggregants (adenosine diphosphate, adrenalin, collagen) in patients with acute cerebrovascular disorders, the positive corelation was found between the following parameters:  the elevated amount of homocysteine and stroke with the high neurological deficit, ischemic heart disease, creatinin and C-reactive protein concentrations;  the degree of internal carotid artery stenosis and homocysteine concentration in blood serum;  homocysteine concentration in blood serum and age;  elevation of homocysteine concentration and recurrent stroke, thus, homocysteine concentration may be a predisposing indicator to the development of new or recurrent acute cerebrovascular disorder. 2. Platelet aggreagation in platelet-rich plasma during the period of acute cerebrovascular disorder statistically significantly increases in stroke group independent upon severity of illness. 3. Preventive aspirin doses in the light of hyperhomocysteinemia do not protect a certain part of patients from ischemic stroke development (among the debatable causes of this outcome may be aspirin resistance). Aspirin intake has a more effective antiaggregate influence on women than men: the intensity of platelet aggregation in women plasma was lower using all agonists, while in men, on the contrary, platelets responded by reaching levels above normal. 4. The patients, who experienced ischemic stroke... [to full text]

Images of CT and MRI are grayscale images and usually they are analyzed by radiologists on display either on transparency screen. Then objects in images are recognized by their properties like average luminosity of the region, localization, shape, dimensions, etc. The process of visual recognition is affected by many factors. The totality of factors determines uncertainties of diagnostics. More and more often there are used software utilities in the analysis of images which help to lower the uncertainties and speed up the analysis time. The aim of the work is investigation of medical image processing and analysis using frequency and joint space-frequency domains and developing of algorithms suitable for segmentation of regions of diseases. / Žmogaus galvos KT bei MR vaizdus analizuoja apmokyti diagnostikos specialistai – radiologai. Vaizdai, kuriuos turi analizuoti radiologas, yra pilkieji vaizdai, pateikiami monitoriuje arba skaidrėse. Juose tiriami objektai yra atpažįstami pagal tam tikrų vaizdo sričių pilkumo lygį, išsidėstymą, formą, dydį ir kitus požymius. Atpažinimo procesui turi įtakos eilė veiksnių, kurių visuma lemia diagnostines neapibrėžtis. Jų sumažinimui bei diagnostikos paspartinimui vis plačiau taikoma pagalbinė kompiuterinė programinė įranga, kuri, be to, suteikia daug papildomų trimačio vizualizavimo ir skaičiavimo galimybių. Šio darbo tikslas yra ištirti medicininių vaizdų analizės ir apdorojimo galimybes, taikant dažninius ir erdvinius dažninius spektrus, bei sudaryti algoritmus, skirtus ligų sričių ar kitų specifinių vaizdo sričių segmentavimui.