Šio darbo pagrindinis tikslas – ateities ir išankstinių sandorių analizė. Siekiant kryptingumo, paminėtos išvestinės finansinės priemonės yra ne nagrinėjamos savaime, o gretinamos su tradiciniais civilinės teisės institutais. Tam, kad būtų užtikrintas ateities ir išankstinių sandorių tikslus išnagrinėjimas, pačioje darbo pradžioje išsiaiškinama išvestinių finansinių priemonių specifika. Šis darbas paremtas problema, jog ateities bei išvestiniai finansiniai sandoriai yra vis labiau pasitelkiami Lietuvos Respublikoje vykstančioje civilinėje apyvartoje, tačiau šių instrumentų reguliavimo ar aiškinimo nėra. Tai leidžia nesunkiai prognozuoti, kad ateityje galime susidurti su didelėmis problemomis sprendžiant ginčus ar nesutarimus tarp skirtingų ateities bei išankstinių sandorių pusių. Tokios gresiančios praktinės problemos neabejotinai liudija darbo aktualumą. Siekianti išspręsti šią problemą, darbe siekiama suprasti, ar nebūtų galima šiuo metu egzistuojančių ir plačiai suprantamų civilinės teisės institutų reguliavimo pritaikyti nagrinėjamoms išankstinėms finansinėms priemonėms. Atlikta analizė leidžia patvirtinti darbo hipotezę „ateities sandoriai – tai ne sui generis priemonės, o paprasčiausiai kūrybingas skirtingų civilinės teisės instrumentų taikymas“. Hipotezės patvirtinimas reiškia, jog šalys, sudarydamos ateities bei išankstinius sandorius, neturi viso teisinio santykio sureguliuoti pačios. Jų sukurtą teisinį santykį tam tikru mastu reguliuoja Lietuvos Respublikos... [toliau žr. visą tekstą] / The objective of this master thesis – is the analysis of futures and forward contracts. For the sake of single-mindedness, mentioned derivatives are being examined in relation to the traditional institutes of civil law, and not in themselves. Seeking deep exploration of futures and forward contracts, specifics of derivatives in general are being analyzed in the very beginning of this paper work. This paper work is based on the problem, that despite the derivatives are increasingly employed in the civil circulation of the Republic of Lithuania they are not regulated or interpreted enough. It is easy to prognosticate, that in the future we may face big problems when disputes between two counterparties of futures and forward contracts should be solved. Such menacing practical problems undoubtedly argue the relevance of this thesis. On the purpose to solve abovementioned problem, this paper work is designated to answer the question if the regulation of currently existing and well know institutes of the civil law can be applied to the derivatives scrutinized in this thesis. The analysis made enables us to confirm the hypothesis that “futures/forward contracts simply mean the creative application of different instruments of civil law and not the sui generis tools”. The confirmation of hypothesis means that the counterparties concluding futures or forward agreement have no necessity to regulate all the questions by themselves. To some extent legal relations created by the parties... [to full text]

Dinamiškas tarptautinių finansų rinkų pobūdis įtakojo tai, jog imta plačiai naudoti įvairiausias finansines priemones: nuo paprastų tradicinių priemonių, tokių kaip obligacijos, iki įvairiausių formų išvestinių priemonių, tokių kaip palūkanų normų apsikeitimo sandoriai. Tiek viešojo tiek privataus sektoriaus ūkio subjektai savo veikloje naudoja įvairiausias finansines priemones, pradedant paprasčiausiomis, tokiomis kaip mokėtinos ir gautinos sumos, ir baigiant sudėtingesnėmis priemonėmis- valiutų apsikeitimo sandoriai, kuriais apsidraudžiami įsipareigojimai užsienio valiuta. Finansinių instrumentų naujovės padėjo efektyviau paskirstyti riziką tarp skolininkų ir investuotojų. Tačiau kai kurie finansiniai instrumentai gali būti susiję su sandoriais, kurie daro įtakos bendrovės atskaitomybei ir ji nebeparodo tikrosios bendrovės finansinės padėties. Taigi iškyla problema- kaip tinkamai atskleisti ir pateikti finansinius instrumentus, siekiant informuoti suinteresuotus asmenis dėl tikros bendrovės ekonominės būklės. Ženklus finansinių priemonių naudojimo augimas paskatino užsienio autorius nagrinėti finansinių instrumentų atskleidimą ir pateikimą, kai tuo tarpu Lietuvoje dar tik pradedama taikyti finansinių instrumentų pateikimo praktika. TASV išleido standartus, kaip turi būti pateikiamos finansinės priemonės, tačiau bendrovėms visgi iškyla problema: koks yra išvestinių priemonių poveikis įmonių veiklai ir kaip tam tikri išvestiniai instrumentai susiję su tam tikra rizika. Tyrimo... [toliau žr. visą tekstą] / The dynamic nature of international financial markets led the wide-ranging using of full range of financial instruments, from simple traditional instruments such as bonds, to various forms of derivatives such as interest rate swaps. Such public and such private sector entities in their activities using a wide range of financial instruments, beginning such as payables and receivables, and ending with complex instruments, foreign exchange transactions in which hedged foreign currency liabilities. Financial instruments innovation contributed more efficient allocation of risk between borrowers and investors. However, some financial instruments may involve transactions that affect the company's accounts and it don’t show the true financial position. This raises the problem-how to detect and provide the financial instruments in order to inform stakeholders of a company's economic condition. Significant financial instrument using growth led foreign authors encouraged the financial instruments disclosure and presentation, while in Lithuania is just the beginning of financial instruments practice. The IASB has released standards for financial instruments disclosure, but companies still poses problems: what is the derivatives influence to the businesses and how some certain derivatives are associated with some risk. The object of research - the financial instruments accounting. The aim – to disclose the presentation of financial instruments, which reflect the true and fair the... [to full text]