Didėjanti konkurencija ekonomikoje skatina įmones suteikti palankias atsiskaitymo sąlygas savo klientams, t.y. parduoti prekes atidedant galutinį apmokėjimo terminą. Kol pardavėjas neatgavo suteikto pirkėjui kredito, iškyla kredito rizika, t.y. pirkėjai gali nesugebėti laiku, o kartais ir visiškai, atsiskaityti. Moksliniai tyrimai rodo, kad pirkėjų skolos sudaro apie 20-25 proc. trumpalaikio turto, kas rodo, kad šio turto valdymas turi žymų poveikį įmonės veiklos efektyvumui. Norėdamos išvengti skolų, įmonės turi įvertinti kiekvieno potencialaus kliento riziką, apie klientą surenkant visą reikiamą informaciją bei atliekant sisteminę analizę, apimančią tiek finansinių, tiek nefinansinių veiksnių vertinimą. Taigi darbo objektas – klientų rizikingumo vertinimas įmonėse. Darbo tikslas – išnagrinėjus teorinius klientų rizikingumo vertinimo aspektus, sukurti apibendrintą kliento rizikingumo vertinimo modelį bei jį patikrinti praktikoje. Siekiant iškelto tikslo, yra nagrinėjami tokie uždaviniai: • išsiaiškinus klientų rizikingumo vertinimo vietą įmonėje, išanalizuoti informacijos apie potencialų klientą rinkimo ir analizės galimybes; • išnagrinėti finansinių ir nefinansinių rodiklių naudojimą klientų rizikingumo vertinimui; • remiantis teorine analize, sukurti apibendrintą klientų rizikingumo vertinimo modelį, pasirenkant pagrindinius finansinius ir nefinansinius rodiklius bei išdėstant modelio metodiką; • ištyrus apibendrinto klientų rizikingumo vertinimo modelio praktinio... [toliau žr. visą tekstą] / Increasing competition in the economy encourages companies to provide a favorable settlement for it‘s clients through the sale of goods delaying the final payment deadline. Until the credit granted to the customer is not recovered, there is credit risk, which means that the customer may not be able to pay his debt on time, and even pay it at all. Research shows that buyers’ debt part in all short-term assets is 20-25 percent, which indicates that the buyers’ debt management has a significant impact on company’s operational efficiency. In order to avoid debt, the company must assess risk of each potential client by gathering all necessary information and carrying out a systematic analysis, covering both financial and non-factor evaluation. Thus, the subject of the work is the client-risk assessment in company. The aim of the work is after examination theoretical aspects of client-risk assessment to set a generalized client-risk assessment model and test it in practice. In order to achieve objectives, such tasks are considered: • after defining client-risk assessment on company’s site, to analyze capabilities of information about potential customers collection and analysis; • to examine the financial and non-financial indicators choice for client-risk assessing; • on the basis of theoretical knowledge to develop a generalized client-risk assessment model by choosing key financial and non-financial indicators and setting out the methodology of the model; • after investigating a... [to full text]