Mokslinio tyrimo problema Prieš keturis dešimtmečius Vienos konvencija dėl tarptautinių sutar-čių teisės įtvirtino, kad tarptautinė sutartis turi būti aiškinama laikantis geros valios principų, atsižvelgiant į joje vartojamų sąvokų įprastinę reikšmę sutar-ties kontekste ir atsižvelgiant į sutarties objektą bei jos tikslą. Šios taisyklės paprotinį statusą yra pripažinęs ir Tarptautinis Teisingumo Teismas. Nepai-sant to, kartais abejojama tiek dėl to, ar įmanomos aiškinimo normos, (t.y. ar ne tiksliau jas vadinti principais) tiek ir dėl jų naudingumo (t.y. ar ne geriau būtų palikti jas nerašytinėmis) – į tai dėmesį buvo atkreipusi ir pati Tarptauti-nės teisės komisija, rengusi šios taisyklės formuluotę. Kita vertus, jau sutarties rengimo metu buvo aiškūs nuomonių skirtumai dėl tarptautinių sutarčių aiški-nimo, o priėmus Konvenciją mokslinės Niuheiveno grupės atstovai prognoza-vo jos nesėkmę dėl jos „įkyrios, praktikoje nepritaikomos, konformizmo reika-laujančios pažodinio aiškinimo taisyklės.“ Šiuo požiūriu tarptautinės sutartys turėjo būti vertinamos kaip tęstinis šalių bendravimo ir bendradarbiavimo pro-cesas, kuris reikalautų į kontekstą atsižvelgti kur kas labiau nei tai numatė Vienos Konvencija, t.y. sutartis turėtų būti aiškinama siekiant nustatyti ben-druosius šalių ketinimus įsipareigoti sutartimi, o aiškinant sutartį būtina atsi-žvelgti į tarptautinės bendruomenės vertybes. Nepaisant šių akcentų, tekstas būtų išlikęs kaip reikšmingas šalių lūkesčių rodiklis:... [toliau žr. visą tekstą] / Research problem It has been four decades since conclusion of the Vienna Convention on the law of treaties. The Convention included a provision that a treaty shall be inter-preted in good faith in accordance with the ordinary meaning to be given to the terms of the treaty in their context and in the light of its object and purpose. The customary status of this rule has been accepted by the International Court of Justice. Disregarding that, some question whether the rules, as opposed to principles, of interpretation are possible (i.e. would that not be better not to reduce them to writing). The International Law Commission itself has com-mented on this. On the other hand, the differences concerning interpretation of treaties were apparent already at the time the treaty was drafted. When the Convention was finally adopted, a few scholars representing the so-called New Haven approach opined that they expected the Convention to fail due to its “insistent emphasis upon an impossible, comformity-imposing textuality”. In their view, conclusion of an international agreement was a continuous process of cooperation and collaboration of the parties, which required a much more detailed focus on the intentions of the parties than the Vienna Convention rule of interpretation envisaged. They called for interpretation which would search for genuine shared expectations, together with the complementary appeals for ‘supplementing’ and ‘policing’ communications in accordance with... [to full text]