Tyrimai atlikti 2008 m. Asvejos regioninio parko miškuose. Tyrimų metu užregistruota 18 jerubių (Bonasa Bonasia L). Analizuota šios rūšies biologijos, ekologijos ypatumai labiausiai įtakojantys buveinių pasirinkimą. Jerubės veisimosi metu dažniau pasirenka sklypus, kuriuose pirmąjį medžių ardą formuoja paprastoji pušis (Pinus sylvestris L.), beržas (Betula), paprastoji eglė (Picea abies L). Reikšmingos įtakos medynų amžius, lajų susiglaudimo laipsnis, pomiškio tankumas jerubės buveinių pasirinkimui nenustatyta. Jerubės dažniausiai pasirinko medynus augančius derlingesnėse augavietėse. Nustatyta, kad jerubės dažniau aptinkamos medynuose su vyraujančiu paprastojo lazdyno, paprastosios ievos bei dalinai sausmedžio traku, todėl šios medyno struktūrinės dalies įtaka jerubės buveinių pasirinkimui laikytina reikšminga. / The Researchs was done in forest of Asveja regional park in 2008. Was registrated 18 Bonasa Bonasia L. during the research. This sort biological and ecological peculiarity mostly influencing residence selection was analyzed. Grouses in breeding season mostly picks plots, where first trees dissensions forms Pinus sylvestris L., Betula, Picea abies L. Significant, forests age, folding degree, underwood thickness, influence of grouses residense selection wasn‘t found. Grouses mostly picked forests which grew in productive areas. Were identyfied, that grouses mostly were found in forest with dominent ordinary nutwood, ordinary eva and partly honeysuckle glade, thats why these forests structural part has significant influence on grouses residence selection.

Šiame darbe buvo tiriamas Lietuvoje gyvenančių jerubių genetinis variabilumas panaudojant mikrosatelitinių pradmenų analizės metodus. Pavyzdžiai buvo surinkti iš Rietavo savivaldybėje, Ukmergės, Trakų, Vilniaus, Šakių ir Telšių rajonuose esančių miškų. DNR buvo išskiriama iš neinvaziniu būdu surinktų pavyzdžių, iškritusių plunksnų bei surinktų ekskrementų. Kadangi specialių mikrosatelitinių pradmenų jerubių rūšiai dar nėra sukurta, šiame darbe buvo panaudotos trys žvyrėms (Lagopus lagopus) specifiški mikrosatelitinių lokusų pagausinimui skirti pradmenys. Buvo apskaičiuoti alelių, genotipų ir heterozigotiškumo dažniai, ir individai iš Ukmergės MU pasižymėjo žemu alelių dažniu ir aukštu homozigotų dažniu. Mitochondrinės DNR analizė parodė, kad tarp 12 Lietuvos populiacijai priklausančių jerubių sekų, net 8 buvo skirtingos ir dėl to priskirtinos 8 skirtingiems haplotipais. Mitochondrinės DNR sekų filogenetiniai ryšiai parodė, kad Lietuvos jerubių populiacijoje aptikti haplotipai formuoja dvi filogenetiškai tolimas šakas, tuo tarpu Lenkijos haplotipų įvairovė gerokai didesnė. Tikėtina, kad šiuos skirtumus labiausiai įtakoja nevienodi lyginamų imčių dydžiai. / Non-invasively collected samples of feathers and faeces of Hazel Grouse (Tetrastes bonasia) were collected in different parts of Lithuania and covered several local populations of Rietavas, Ukmergė, Trakai, Vilnius, Šakiai and Telšiai districts. Three primer pairs of microsatellite loci, designed for taxonomically related Red Grouse (Lagopus lagopus scoticus), were used to verify their suitability for evaluation of genetic structure. Allele and genotype frequencies as well as heterozygosity were calculated and individuals from Ukmergė showed low frequency of allele, and high in homozigosity. Mitochondrial DNA analysis showed that in 12 sequences from Lithuanian population, 8 of them were different and could be assigned to 8 different haplotypes. Neighbour joining tree showed that haplotypes in Lithuanian population forms two branches with high distance. While variability of Poland haplotypes, obtained from Gene Bank was bigger. That could be affected by different compared samples sizes.