Jurgis Kunčinas (1947—2003) romane „Tūla“ pateikia dviejų bohemos atstovų meilės istoriją, kurioje literatūros tyrinėtoja Elena Nijolė Bukelienė įžvelgia postmodernizmo bruožų. Vokietijoje susiformavęs postmodernizmas pasižymi veikėjų apatija supančiam pasauliui, aplinkiniams, ironija. Ji tampa gynybine priemone veikėjui, kurio netenkina esamas gyvenimas ir jis žino, kad nieko negali pakeisti. Abejojama Dievu, amžinybe, veikėjų pasaulis susiskaidęs, gyvenimas priimamas kaip žaidimas. J. Kunčino romane elgiamasi priešingai – pagrindinis veikėjas myli Tūlą ir po mirties, mėgaujasi bohema. Ji, ironija, šikšnosparnio motyvas pagrindiniam „Tūlos“ veikėjui padeda pabėgti nuo jo netenkinančios tikrovės. Ironija kyla daugiau iš linksmo gyvenimo būdo, dirbtinio atsipalaidavimo, nei iš intelektualių paskatų. „Tūla“ nėra ir grynai magiškojo realizmo kūrinys, nes veikėjas nepriima tikrovės, bet nuo jos bėga vartodamas alkoholį, įsivaizduodamas esąs šikšnosparnis. Tai, kad įvedamas šikšnosparnio motyvas, gali priminti fantazijos ir tikrovės maišymą, kuriuo paremtas magiškasis realizmas. Tik „Tūloje“ šikšnosparnis neatlieka žaidybinės funkcijos, kaip, pavyzdžiui, sapnas David’o Madsen’o romane „Sapnų dėžutė“, šikšnosparnis yra veikėjui reikalinga, svarbi detalė. J. Kunčino romaną „Tūla“ galima įvardinti kaip lietuvių tautos sąmonės kūrinį. Jame iš pirmo žvilgsnio galima rasti magiškojo realizmo ir postmodernizmo bruožų, bet tai būtų tik paviršutinis pastebėjimas. „Tūloje“... [toliau žr. visą tekstą] / The novel “Tūla” by Jurgis Kunčinas (1947 – 2003) presents the love story of two bohemia representatives in which Elena Nijolė Bukelienė, the literature researcher, notices the features of postmodernism. Postmodernism originated in Germany is distinguished by the characters‘ apathy for the world surrounding them, people round about, irony. It becomes the defensive means for the character who is dissatisfied with the present life and he knows that he can not change anything. The characters doubt the God, eternity, their world is decomposed, the life is understood as a game. The behaviour in Jurgis Kunčinas‘ novel is contrary – the main character loves Tūla even after his death, enjoys bohemia. She, irony, the motive of the bat help the main character of “Tūla” to escape the unsatisfying reality. Irony rises from the cheerful lifestyle, artificial relaxation but not from intellectual inducements. “Tūla” is not a work of pure magic realism since the character does not accept the reality but he escapes it drinking alcohol, seeing himself as a bat. The fact that the motive of the bat is introduced can remind of the confusion of fantasy and reality on which magic realism is based. However, the bat does not perform the function of games in “Tūla” as, for example, the dream in David Madsen’s novel “The Box of Dreams” („Sapnų dėžutė”), the bat is a necessary, important detail for the character. J. Kunčinas’ novel “Tūla” can be called the work of Lithuanian consciousness. At first... [to full text]