Darbo pirmojoje dalyje analizuojamos šio instituto implementavimo Lietuvos daiktinės teisės sistemoje prielaidos bei šio instituto vieta civilinės teisės sistemoje, atskleidžiami ryšiai su kitais teisės institutais ir nagrinėjama jo kvalifikavimo problematika. Antrojoje darbo dalyje atskleidžiama turto administravimo nustatymo pagrindų problematika, nurodomos pagrindinės praktikoje galinčios kilti problemos, susijusios su teisės teikti turto administravimo paslaugas reglamentavimu, administruojamo turto investavimo taisyklėmis, ir analizuojamos naudos gavėjo teisių apsaugos garantijos, kuriomis tinkamai pasinaudojus būtų išvengta praktikoje galinčių kilti problemų. Kito asmens turto administravimo institutas, kuris buvo implementuotas naujojo Civilinio kodekso ketvirtosios knygos dalyje “Daiktinės teisės” vadovaujantis Kanados Kvebeko provincijos privatinės teisės kodifikacijos patirtimi, nors ir pasižymintis tam tikrais subjektyviosios daiktinės teisės bruožais, negali būti kvalifikuotas kaip ius in re aliena, o turėtų būti laikomas sui generis atstovavimo teisiniais santykiais, kuriems mutatis mutandis taikomos atstovavimo teisinius santykius reglamentuojančios normos. Šio instituto implementavimas nurodytoje Civilinio kodekso dalyje ir daugelio tradiciškai suvokiamų prievolinės teisės požymių turėjimas gali būti paaiškintas pasitelkiant daiktinių turtinių prievolių koncepciją ir laikant, kad turto patikėjimo teisinių santykių atveju turto administravimo normos... [toliau žr. visą tekstą] / The first part of this article analyses preconditions of implementation of the institution of administration of property of other persons into Lithuanian civil law system and reveals its links with other civil law institutions as well as main qualification issues. The second part of this article is dedicated to practice problems which may arise when this institution is applied, especially to problems related with the regulation of the right to provide administration services, administrator’s right to invest, and protection guarantees provided for the beneficiary are analysed. Introduction of the institution of administration of property of other persons was influenced by Canada’s province Quebec experience in the field of private law codification process. Administration of another’s property while has some significant limited property right features can not be considered as ius in re aliena in a strict sense but according to the fact that administrator, while uses, posseses and disposes property which is owned by other person, acts like representative of the latter, rules of representation are applicable in the sphere of administration of property of other persons and should be qualified as sui generis institution of legal representation. When rules of trust are applied, right to administer another’s property could be qualified as concurrent right and this fact allows to explain the introduction of this institution into the book four of Lithuanian Civil Code. Main problems... [to full text]