Darbo tema – atlikėjų teisių kolektyvinis administravimas. Dabartis ir perspektyva. Atlikėjų teisių apsauga yra palyginti naujas reiškinys. Atlikėjų teisių atsiradimas siejamas su XX a. pradžioje atsiradusiomis naujomis technologijomis, leidusiomis gyvus atlikimus pakeisti atlikimo įrašais. Atlikėjai siekė kontroliuoti savo atlikimus ir reikalavo teisių šiems atlikimams apsaugoti. Atlikėjų teisės yra fundamentalios. Jomis ne tik užtikrinama atlikėjų turtinių interesų apsaugą, šios teisės taip pat skatina ir palaiko kūrybingumą bei bendrą visos visuomenės kultūros raidą. Nemažai nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuoja atlikėjams jų teises. Svarbiausi iš jų: 1961 m. Romos konvencija, 1996 m. PINO Atlikimų ir fonogramų sutartis bei ES direktyvos. Atlikėjų teisių kolektyvinio administravimo organizacijos – tai jų narių (teisių turėtojų) įsteigtos, dažniausiai pelno nesiekiančios organizacijos. Pagrindinis šių organizacijų tikslas yra surinkti ir paskirstyti teisių turėtojams priklausanti atlyginimą už įvairių jų turtinių teisių panaudojimą. Darbo tikslas – atsižvelgiant į istorines raidos aplinkybes, išsamiai išanalizuoti dabartinį atlikėjų teisių kolektyvinio administravimo reglamentavimą tiek tarptautiniu, tiek regioniniu lygiu. Remiantis analize atsakoma į klausimą ar atlikėjų teisių reglamentavimas bei šių teisių kolektyvinis administravimas šiandieninėje situacijoje yra pakankamas atlikėjų turtiniams interesams apsaugoti. Siekiant tikslo darbe analizuojamas... [toliau žr. visą tekstą] / The topic of this paper is Collective Management of Performers' Rights. Nowadays and Future Perspective. The issue of the performers' neighbouring rights is relatively new. It emerged at the beginning of the twentieth century, particularly as a result of technical developments when recordings began to be substitute for live performances. Performers have sought to keep control of their performances by claiming rights to protect them. These rights are fundamental: they secure not only an ingome for performers but also foster the maintenance and the development of creation and culture in the interest of society as a whole. Many national laws and certain international normative texts (Rome Convention of 1961, WIPO Performances and Phonograms Treaty of 1996 and European Directives) Performers collecting societies are associations of rightholders. They are set up to collect and distribute royalties for rightsholders on a collective basis. Collective management societies of performers are generally non profit organisations based on collective agreements in certain cases. The goal of this paper is a thorough analysis of current regulation of performers rights' collective administration in both international and regional levels taking into consideration the circumstances of historical development. Based on the analysis it will answer the question whether the regulation and collective administration of performers' rights today is sufficient to protect performers' financial interests... [to full text]