Šiame darbe nagrinėjama, ką ES užsienio ir saugumo politikoje reiškia politinės valios argumentas, kokiomis aplinkybėmis jis paprastai naudojamas ir kaip galėtų būti interpretuojamas. Aiškinamasi, kodėl ES valstybės narės bendrai priėmusios strategijas su konkrečiais tikslais, vėliau nesiima jų įgyvendinimo. Pateikiama BUSP raidos ir esamos padėties apžvalga, vidinių procesų analizė; nagrinėjama politinės valios samprata ir galimos jos interpretacijos. Analizuojant ES tarptautines sutartis, ekonominius statistinius duomenis, atskirų ES valstybių narių užsienio politikos prioritetus ir dvišalių santykių raidą, aiškinamasi, kodėl ES deklaruota politika konkrečiais atvejais nebuvo sėkmingai įgyvendinta ir kokį ryšį su tuo turi politinės valios argumentas. / Incapability of the EU to act unanimously in the field of foreign and security policy and efficiently participate in resolution of international issues is very often justified by insufficient political will of the EU member states. Non-existence of the image of EU as international player raises issues concerned with capability of this organization to be a subject of international law, raises doubts as for its reliability as much as it concerns other players of international relations. Political will should be understood as a degree of determination of political leaders to seek for and put into practice a certain type of policy. However, when lack of political will is used to justify inaction, the reasons for that lie much deeper. The problem considered in this paper sounds as follows: although the EU member-states declare particular goals of foreign policy, however they do not take any measures to implement them while justifying themselves by lack of political will or determination. The purpose of this paper is to investigate what the argument of political will means in the context of EU foreign and security policy, what circumstances it is used at and what could be possible interpretations of it. It is asserted that the lack of political will in the EU foreign and security policy conceals the differences of member states’ national interests that cause the lack of political will of entire EU as well as create a gap between the goals declared in the CFSP and actual decisions... [to full text]

Darbe analizuojama aktuali ES išorės santykių sritis - partnerystė su Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno valstybėmis (AKR). Po bendrųjų ES politikos vystymosi labui klausimų, analizuojami šie svarbiausieji ES - AKR santykių teisiniai aspektai: žmogaus teisių ir laisvių, demokratijos, teisinės valstybės principų apsauga; partnerystės finansavimo mechanizmas; naujasis prekybinių santykių reglamentavimas; ginčų sprendimo procedūros. Didžiausias dėmesys skiriamas Bendrajam muitų ir prekybos susitarimui (GATT) (Pasaulio prekybos organizacijos kontekste), 2000 m. Kotonu susitarimui bei būsimiesiems ekonominės partnerystės susitarimams prekybos teisės srityje. Taip pat aptariama, kokie santykiai sieja Lietuvą su AKR šalimis. / The Object of the Paper - legal aspects of the EU - ACP (African, Caribbean, Pacific countries) partnership. After the general questions on EU Development policy, follows the analysis of principal aspects of EU - ACP relations: protection of human rights, democracy, rule of law; financial mechanism of the partnership; trade relations; dispute settlement procedures. The main documents, examined in this Paper are the General Agreement on tariffs and trade (GATT), the Cotonou Agreement (2000) and the Economic partnership agreements (comming into force in 2008). There is also the characterization of Lithuania's relations with ACP countries.