Pristatydama savo kūrybinio darbo – pasakos „Dvylika brolių juodvarniais lakstančiu“ sprendimą, pasirinkau tris temas, labiausiai dominusias šioje pasakoje: augimas, mirtis ir raganos, kaip mirties nešėjos, įvaizdis. Nors ši pasaka priskiriama germanų pasakoms ir dažniausiai pasakų rinkiniuose pristatoma kaip surinkta ir užrašyta brolių Grimų, joje galima aptikti ir senovės lietuviams būdingų papročių, apeigų ir simbolių. Būtent šios pasakos artumas lietuvių senajai kultūrai tapo pagrindu kuriant scenovaizdį. Sūpynių motyvas (šokimas į aukštį kaip apeiga), aptinkamas daugelyje lietuvių apeigų aprašymų, jį galima sieti su virtimu paukščiu, kuris neatsiejamas nuo dieviškųjų gebėjimų arba laikino mirties būvio. Mirtis arba pasakojimas apie mirtį yra pagrindinė šios pasakos ir mano kūrybinio darbo tema. Darbą susideda iš šių dalių: scenovaizdžio maketas ir eskizai, kaukės ,lėlės. Scenovaizdžio, eskizų ir lėlių kūrimui naudojama mišri technika. / Three theses where chosen while presenting creative work – fairy tale “Dvylika brolių juodvarniais lakstančių” derivations those where: growing up, death and witch as a death bringer’s image. Even thought the fairy tale is mostly present as a fairy tale cumulated and written by “Brother Grims” and it is considered to be part of Teuton fairy tales assemblage traces of symbols, customs and rites inherent to ancient Lithuanians can be found. While making scenography main foundation can be considered the fairy tale resemblance of ancient Lithuanian culture. Temporary death state or godlike abilities cannot be separated from swings motif (jumping as a rite) which can be found in many Lithuanian rites and it can be associated with turning into a bird. The main theme of this creative work is and the fairy tale is storytelling about death and death itself. The creative work consists of these parts: scenography model and sketches, masks, puppets. The mixed technique is used in other to make puppets, sketches and scenography.