Laisvas kapitalo judėjimas kartu su kitomis pagrindinėmis laisvėms sudaro pagrindą vidaus rinkos, kurioje yra užtikrinamas laisvas prekių, paslaugų, asmenų ir kapitalo judėjimas. Laisvė perkelti tam tikras kapitalo rūšis praktiškai yra sąlyga veiksmingam naudojimuisi ir kitomis Sutartimi garantuojamomis laisvėmis, ypač įsisteigimo teise, laisvo paslaugų judėjimo laisve. Darbas yra skirtas analizei laisvo kapitalo judėjimo teisinių pagrindų pagal Europos Sąjungos teisę. Darbe yra aptariama kapitalo judėjimo laisvės liberalizavimo ypatumai, analizuojama kapitalo judėjimo laisvės taikymo sritis ir įvairių priemonių patekimas į Sutarties 56 straipsnio taikymo sritį, taip pat laisvo kapitalo judėjimo teisės santykis su kitomis pagrindinėmis laisvėmis. Yra aptariami kriterijai, kuriais galima vadovautis atskiriant laisvo kapitalo judėjimo laisvę nuo laisvo prekių, paslaugų ir asmenų judėjimo. Darbe yra aptariama įvairios nacionalinės priemonės, kurios gali sudaryti laisvo kapitalo judėjimo apribojimus - leidimo išdavimo sistemos, valstybės specialių teisų turėjimas privatizuotose bendrovėse, priemonės galinčios sudaryti papildomas išlaidas ir taip sulaikyti laisvą kapitalo judėjimą. Remiantis Sutarties nuostatomis ir Teisingumo Teismo praktika, darbe yra aptariamos nuo laisvo kapitalo judėjimo leidžiančios nukrypti nuostatos, susijusios su bendrojo intereso reikalavimais, viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimu, nacionalinių teisės aktų pažeidimų išvengimu, galimybės... [toliau žr. visą tekstą] / Free movement of capital with other fundamental freedoms constitute base of internal market in which is secured free movement of goods, of persons, of capital ant freedom to provide services. Free movement of capital is the condition for effective eojoyment of other freedom which is secured by Treaty specifically right of establishment, right to provide services. Work is designed for analysis of legal grouns of free movement of capital under European Union Law. In work is discussed the liberalisation of free movement of capital, is talk about the field of appilcation of free movement of capital and different regulation of means under the 56 article of Treaty. In work is discussed the relation of free movement of capital with other fundamental freedoms. In work is discussed different national measures which can constitute the restrictions of free movement of capital - the system of authorization, the enjoyment of special rights in company, the measures which can constitute additional costs. In work is talk about the restrictions of free movement of capital accordingly by necessity to take measures which are justified on grounds of public policy or public security or to take all requisite measures to prevent infringements of national law and regulations.

Šio darbo pagrindinis tikslas – įvertinti filantropijos teisinį reglamentavimą valstybėse – ES narėse bei jos teisinę aplinką Europos Sąjungoje siekiant nustatyti kaip ši aplinka galėtų būti pagerinta ateityje. Darbas susideda iš trijų pagrindinių dalių. Visų pirma, apibrėžiama filantropijos samprata ir sąryšis su kitomis teisės aktuose naudotinomis sąvokomis. Toliau pateikiama bendra, sisteminta informacija apie pagrindinius filantropijos subjektus, jos santykį su mokestinėmis lengvatomis bei jai valstybių nustatomus ribojimus. Antrojoje dalyje nuodugniai vertinami atskirų valstybių narių teisiniai rėžimai, daugiausiai mokestinio pobūdžio, kurie savo ruožtu sudaro filantropijos nacionalinius rėžimus. Iš pradžių aptariama nacionalinės bei tarpvalstybinės filantropijos reglamentavimo status quo valstybėse narėse, galiausiai yra apžvelgiamos kokios yra tokio reglamentavimo tendencijos bei galimos priežastys. Trečioji darbo dalis – kurioje analizuojama filantropijos teisinė aplinka Europos Sąjungoje – apima du aspektus. Pirma, ieškoma nacionalinių teisinių rėžimų sąsajų su Europos Bendrijų teise, antra – gilinamasi į procesus, kurie jau vyksta ar dar tik galėtų vykti kuriant palankią teisinę tarpvalstybinei filantropijai aplinką ES mastu. Dėl tokio plataus pobūdžio analizės, analizuojamos ES materialinės, institucinės, konstitucinės bei konkurencinės teisės normos. Bendrai, darbe yra daug dėmesio skiriama ne pelno juridinių asmenų vietai tarp kitų ūkio subjektų bei jų... [toliau žr. visą tekstą] / This paper aims to discuss trans-national philanthropy‘s regulations in the EU member states, as well as legal environment for this phenomenon in the whole European Union. This leads to defining its legal perspectives and naming possibilities how the environment just mentioned could be improved. The paper is constructed of free major parts. Firstly, it provides the legal definition of philanthropy and establishes its connection in comparison with other similar legal terms. Further on, the characterization of trans-national philanthropy and its parties is given, whereas these are followed by conceptual analysis of tax exemptions relevant to philanthropy and its legal limits, established by the state. Second part of the paper is all intended to analyze legal regimes of member states, mostly those of fiscal origin. It starts with the analysis of the current situation both within the regulation of national and transnational philanthropy. It continues by stressing the tendencies for regulations that are present in the analyzed states and trying to name the reasons why the philanthropy nowadays is “landlocked”. Third part –analysis of EU legal environment in this field – is conducted in two major ways. To start with, it gives characteristics of national philanthropy regimes in accordance to the EC law. Further on, it talks about the processes that are going on and might be going on in the EU, in order to create the enabling legal environment. As the analysis is overwhelming and... [to full text]