Šiame darbe nagrinėjama problema, kodėl dauguma vaikų, priėmusių Pirmąją Komuniją toliau nebedalyvauja Šv. Mišiose. Pirmoje darbo dalyje apžvelgiamos Katalikų Bažnyčios nuorodos dėl tikinčiųjų dalyvavimo Eucharistijoje; antroje dalyje analizuojamas vaikų tęstinės katechezės būtinumas jų sąmoningam dalyvavimui Eucharistijoje; trečioje dalyje atskleidžiama vaikų vystymosi psichologinių – religinių ypatumų reikšmė jų dvasiniam ugdymuisi. Toliau analizuojamos tęstinės liturginės katechezės galimybės dėl Pirmąją Komuniją priėmusių vaikų skatinimo dalyvauti Šv. Mišiose. Tuo tikslu ketvirtoje darbo dalyje tikrinama hipotezė, kad vaikų dalyvavimas tęstinės katechezės veikloje stiprina jų Šv. Mišių liturgijos prasmės suvokimą bei norą įsijungti į Bažnyčios bendruomenę, pilnai pasitvirtino. Svarbiausios darbo išvados yra sekančios: 1. II Vatikano susirinkimas krikščionis pasauliečius pakvietė atnaujinti pirmųjų krikščionių laikų (Apd 2,42-47) atsakingą buvimą Bažnyčios misijoje. Tai įmanoma gyvai bendraujant su Jėzumi Eucharistijoje – per Jį, su Juo ir Jame. 2. Ypatingai svarbu nepalikti vaikų vienų sekuliarios visuomenės apsuptyje po Pirmosios Komunijos. Šis vaikų amžius iki Sutvirtinimo sakramento priėmimo yra labai opus. Šiuo laikotarpiu vaikas, tyrinėdamas save, konfliktuoja su savimi ir su aplinkiniu pasauliu. Jis iš naujo pervertina pagrindines vertybes ir pažiūras. Pradeda abejoti iki tol turėtomis idėjomis. Jų socialinė grupė tampa nebe šeima, o bendraamžiai. Jie neigia tai... [toliau žr. visą tekstą] / This Master‘s degree thesis contains introduction and four main parts. The main analysing issue is why majority of children after their First Communion don’t participate in the Mission of the Church. In the first part is reviewed Catholic Church references regarding importance of regular participating believers in The Mission. In the second part is analyzing necessity of persisting Catechesis for children’s aware participation in Eucharist. In the third part is unclosed children’s psychological – religious development specificity in their spiritual education. The fourthly part mainly is an investigation and consideration of quantitative research to verify hypothesis how children’s involvement in continue Catechesis would reinforce their understanding of the Mission liturgy meaning and increase their desire to integrate in the Church community. Conclusions are listed in the end. The main of them are following: 1. The Second Vatican City Convent invited all Christians to renew the old Christian times’ responsible participation in the Mission of the Church. This is possible through the Eucharist (through Him, with Him and within Him). 2. It is especially important not to leave the children surrounded by secular society after the First Communion. The child’s age before the Confirmation is very problematic. During this period the child starts to explore himself or herself and by doing so appears to be in conflict with himself or herself as well as the surrounding world. The... [to full text]

Muzika, jungianti materialų pasaulį su žmogaus siela, gali skatinti maldos nuotaiką ir padėti dalyvauti krikščioniškoje liturgijoje. Pastaruoju atveju ji gali būti vadinama liturgine muzika. Liturginė muzika nereiškia muzikinio stiliaus, o daugiau (tinkamą liturgijai) formą. Tačiau forma gali daryti įtaką turiniui. Tarp jaunimo labiausiai paplitusi krikščioniška folk muzika, suprastina kaip naujasis liaudiškasis giedojimas, užpildo posovietinės Lietuvos bažnytinės muzikos paveldo spragas. Šio stiliaus giesmių bei „šlovinimo grupės“ termino tarp šv. Mišiose giedančio jaunimo atsiradimas liudija tam tikrą slinktį, galinčią reikšti tiek naujų tikėjimo išraiškos formų ieškojimą, tiek ir nesusimąstymą apie šv. Mišių slėpiniui deramą muzikinį repertuarą bei naudojimą žanrų, neatsižvelgiančių į liturgijos prasmę, apeigų dalis, liturginius metus. Tinkamos liturginės jaunimo katechezės užduotis – atliepti į šiuos iššūkius. Apibendrinant atlikto Kauno I dekanato jaunimo liturginės muzikos grupių katechezės būklės tyrimo rezultatus, teigiamu reiškiniu galima laikyti, kad Kauno bažnyčiose giedantis jaunimas atskiria Mišias nuo kitų momentų, kad giedojimą jose patiria kaip maldos momentą, tuo pačiu kartais jausdami poreikį ir nutilti, nurimti. Jiems svarbūs giesmių žodžiai ir jų atitikimas šv. Mišių dalims. Taip pat jiems svarbus ir kitų liturginės asamblėjos narių įsijungimas į giedojimą bei įvertinimas. Vilties teikia jaunimo mėgstamas gyvas muzikavimas bei jaučiamas gimtosios kalbos... [toliau žr. visą tekstą] / Music, which joins material world with human soul, evokes prayer in the heart and helps to participate in Christian liturgy. Thus, such music can be called liturgical music. Liturgical music does not mean a particular musical style, but rather a form of music suitable for liturgy - a form that can influence the content. Christian folk music, which is most popular with young people, should be understood as new folk singing which fills the gaps in post-Soviet Lithuanian Church music. The rise of this style of songs as well as coinage of the term “a worship group“, characterizing a group of young people singing during the Holy Mass, evidence a certain shift that can be described as a quest of new forms to express faith. However, it can also denote unreflecting about an appropriate musical repertoire suitable for the Mystery of the Holy Mass and using genres which make no reckoning of the meaning of the liturgy, the parts of the rite and the liturgical year. This is why there is an urge of an appropriate liturgical catechesis of young people. The results of the Survey on the Status of the Youth Groups of Liturgical Music in Kaunas 1st Deanery maintain that the young people who are singing in the churches of Kaunas dissociate Holy Mass from other moments as they consider their chant to be a moment of prayer at the same time sometimes feeling some need to be silent and quiet. They pay attention to the words of the hymns and their correspondence to the parts of the Holy Mass. It... [to full text]