Dabarties eilėraščiui ypač reikšminga kultūrinė žanro atmintis. Ji teikia papildomų prasmių. XXI amžiuje lyrikos žanrinis skirstymas nebėra aktualus. Labai dažnai sumaišomi gyvi ir nebegyvi žanrų elementai. Tačiau XX amžiuje buvo rašytojų, kurie pasirinkdavo vieną ar kitą žanrą, arba – bent jau žanro elementus savo poezijai. Tokie turinio ir formos elementai būdavo apjungiami į moderniąją visumą. Moderniosios lietuvių literatūros ištakos – Vakarų Europos literatūros tendencijų plėtotė XX amžiaus vidurio lietuvių prozoje ir poezijoje. Šiuo laikotarpiu Lietuvoje susiformavo ir Vakarų Europoje subrendo poetų žemininkų karta – poetų karta, kurios kūrybai įtaką darė ne tik Lietuvos kultūrinis modernizmas, bet ir Europos literatūros ištakos bei moderniausioji Vakarų Europos kultūra. Jonas Mekas yra retai analizuojamas literatūrinės kritikos. Poeto lyrika nagrinėta prarasto rojaus, gamtos kaitos, laiko ir erdvės įvaizdžių aspektais. Jo poezija, kaip pažymi kritikai savo straipsniuose, įtvirtino naują daiktiškumą. Iš keturių idilių laidų daugiausia dėmesio sulaukė 1955 metų laida. Pasirodžius šiam leidimui savo kritinį požiūrį Henrikas Nagys pateikia 1957 metų Literatūros lankų laikraštyje. / The literary searching of the 20th century Lithuania’s poets lead to the modern changes of the genre. In Jonas Mekas’ ‘Semeniskiu idiles’ lyrical subject is divided into subject-speaker and subject-observer. In ‘Semeniskiu idiles’ the time consists of two parts. The big circle of time belongs to the subject-speaker and it is his journey of one year in ‘lost paradise’ cycle of nature. The speaker using his senses and memory becomes the observer in the small circle of time. The space consists of two parts in ‘Semeniskiu idiles’. The big circle of space is the view which is seen by lyrical subject. In the small circle of space the lyrical subject-observer using his senses pays attention to concrete objects. Jonas Mekas can be named as the landowners.