Darbe tiriama Naujosios Vilnios raida morfologiniu aspektu bei atliekamas kokybinis urbanistinės morfostruktūros vertinimas. Baigiamąjį darbą sudaro įvadas, dvi dalys, išvados ir priedai. Įvadinėje dalyje aptariamas darbo aktualumas, tikslai, uždaviniai, tyrimo metodai bei apžvelgiami su tema susiję literatūros šaltiniai. Pirmojoje dalyje suformuluojama darbo strategija ir metodinės tyrimo gairės, apžvelgiama Lietuvos ir užsienio patirtis, nustatomi esminiai tyrimo aspektai ir metodai, aktualūs tyrimo problematikos atžvilgiu. Antrojoje dalyje atliekamas Naujosios Vilnios morfologinės raidos tyrimas. Siekiant ją atskleisti, analizuojami atskiri struktūros sluoksniai bei jų tarpusavio sąveika. Taip pat nagrinėjamos sąlygos ir veiksniai, įtakoję teritorijos urbanistinio karkaso vystymąsi. Naujosios Vilnios morfologinės struktūros kokybinis vertinimas atliekamas viešųjų erdvių, funkcinių ryšių sklaidos, miestovaizdžio ir aksiologiniu aspektais. Atskleidžiama gyvenvietės morfostruktūros pokyčių įtaka viešųjų erdvių tinklo ir funkcinių ryšių sistemos kokybei, miestovaizdžio savitumui ir istorinio – kultūrinio charakterio išraiškingumui. Nusakomos dabartinio urbanistinio karkaso vertybių nustatymo gairės. Baigiamojoje dalyje pateikiamos darbo išvados bei susiję priedai. Darbo apimtis – 99 puslapiai, 28 iliustracijos, 7 lentelės, 81 bibliografinis šaltinis. / Master thesis is a research work on morphological development and qualitative assessment of Naujoji Vilnia town. The thesis consists of introduction, two parts, conclusions, references and appendixes. Relevance of the topic, objectives, tasks, research methods and review of related literature are discussed in the introductory part. The first part of the master thesis covers strategic and methodical guidelines, review on Lithuanian and foreign experience in the field of urban morphology, determination of research directions and methods in the aspect of relevance to the topic. The second part of the thesis covers the research on urban morphological development of Naujoji Vilnia. In order to reveal development of town in the morphological aspect, separate layers of the urban structure are analyzed in terms of historic alternation, pointing out influential internal and external factors. The qualitative analysis of the morphological structure is carried out in the aspects of public spaces, functional links, townscape and axiology. This analysis reveals the influence of morphological alterations over the quality of public spaces and functional links network, individuality and historic-cultural uniformity of townscape. The guidelines for qualitative valuation of current structure in the aspect of urban heritage are discussed. The final part consists of conclusions and relevant appendixes. In total: 99 pages, 28 drawings, 7 tables, 81 references.