Šiame magistro darbe, pavadinimu „Ezoterika J. Ivanauskaitės romane „Placebas“, ezoteriniu aspektu nagrinėjamas Jurgos Ivanauskaitės romanas „Placebas“ (2003). Darbas yra naujas ir aktualus, nes iki šiol minėtu aspektu J. Ivanauskaitės romanas „Placebas“ ir apskirtai visa jos kūryba dar nebuvo tyrinėta. Šio darbo tikslas yra analizuojant J. Ivanauskaitės romaną „Placebas“ ezoteriką iš hermetinio, okultinio religijų ir mitologijų, slaptųjų doktrinų lygmens įvesti į literatūros lauką, mistinį elementą redukuoti į simbolio, kūrinio poetikos lygmenį. Taip pat siekiama atskleisti ezoterikos svarbą nagrinėjamo kūrinio pasaulėvaizdyje. Darbą sudaro: pratarmė, įvadas, du pagrindiniai skyriai, išvados, naudotos literatūros sąrašas bei priedai. Pirmojoje darbo dalyje pavadinimu „Ezoterika – ypatingas pasaulio suvokimo būdas“ pristatoma ezoterikos samprata, ištakos, aptariama raida (hermetizmas, okultizmas, ezoterizmas), nagrinėjami ezoterikos ir religijos santykiai, aiškinamos jos sąsajos su „Naujojo amžiaus“ judėjimu. Antrojoje darbo dalyje pavadinimu „Ezoterikos raiška J. Ivanauskaitės romane „Placebas“ aptariama Placebo organizacijos ezoterinė veikla, nagrinėjamos sąsajos su slaptosiomis viduramžių draugijomis. Analizuojama ezoterikos raiška išorinėje (materialiojoje) bei vidinėje (jausminėje) romano veikėjų gyvenimo sferose. Bandoma nustatyti, kokį vaidmenį ezoterika vaidina J. Ivanauskaitės kūrinio pasaulėvaizdyje. Apibendrinus darbo rezultatus paradyta išvada, jog ezoterika J... [toliau žr. visą tekstą] / In this master thesis, named Esoterica in J. Ivanauskaite`s novel “Placebas”, in an esoteric way J. Ivanauskaite novel “Placebas” (2003) is analyzed. The topic is new and actual, because in this above-mentioned aspect the novel “Placebas” or Ivanauskaite’s novels were not investigated. The aim of this thesis is analyzing J. Ivanauskaite novel “Placebas” esoterica from the hermetic, occult religions, mythology and secret doctrines perspectives to bring it to the literature context and to reduce the mystical element to the symbol, poetic context. The other task is to show the importance of esotericism in the outlook of the analyzed writing. The thesis consists from introduction, two main chapters, conclusions, references and appendices. In the first chapter Esoterica – a special way of understanding the world the concept of esotericism, sources are presented, the development (hermetism, occultism, esotericism) is discussed ant the esotericism and religion relations are investigated, as well as it’s connections with “New Age” movement. In the second chapter called The signs of esoteric in J. Ivanauskaite`s novel “Placebas” Placebo organization esoteric activities are discussed and the links with secret medieval fellowships are investigated. The esoterica expression in outer (materiality) and inner (feelings) characters lives spheres. And the role of esoterica in J. Ivanauskaite writing was tried to evaluate. Concluding the results of this thesis it can be said, that esoterica in... [to full text]

Šio darbo tikslas nagrinėti ir aprašyti žydų mistikoje atsiskleidžiančią sielų transmigracijos idėją, remiantis XVI a. veikusio pagrindinio šios koncepcijos plėtotojo Izaoko Lurijos (1534–1572 m.) ir jo mokinio Chaimo Vitalio (1543–1620 m.) mokymu. Sielų transmigracijai nusakyti tuo metu naudotas terminas gilgul. Ši samprata atsiranda ir formuojasi ieškant sprendimo į dieviškojo teisingumo arba teodicėjos problemą, kuri lieka atvira tradiciniame judaizme. Ankstyvojoje kabaloje sielų transmigracijos koncepcija atsiranda kontekste, kuris nurodo į Jobo knygos problemą: kodėl kai kurie teisieji džiaugiasi malonėmis, kai kiti tuo tarpu kenčia? Jau nuo to laiko susiformuoja tipiškas kabalistinis aiškinimas remiantis sielų transmigracijos samprata: Jobas kenčia už ankstesniame gyvenime padarytas nuodėmes. Tyrimo metu gilgul atsiskleidžia kaip viena svarbiausių XVI a. kabalos sampratų, kuriai tenka reikšmingas vaidmuo lurianiškos kabalos triadoje: cimcum–šebirath ha-Kelim–tikkun. Gilgul tampa svarbia visuotinio restitucijos tikkun proceso dalimi, iš esmės tikkun neįmanomas be nuolatinio sielų grįžimo į žemę, siekiant sugrąžinti po sfirų šviesą rinkusių indų sudužimo žemesniuose sluoksniuose pažirusias šviesos kibirkštis. Taip gilgul atsiskleidžia ne tik kaip individualus, bet ir kaip visuotinis procesas. Šia prasme gilgul tampa įrankiu interpretuoti žydų tremties istoriją ne kaip Dievo bausmę, o kaip misiją. / In Master’s thesis the concept of soul transmigration in Jewish mysticism analyzed and described on the basis of XVI century teaching of Jewish mystics Isaac Luria (1534–1572 m.) and his scholar Hayyim Vital (1543–1620 m.). At that time already specific term gilgul was used to define transmigration of souls. Gilgul helps to solve question of divine justice or teodicy problem, which is left unsolved in traditional Judaism. In early kabbalah concept of the transmigration of souls appears in context, which refears to Book of Job and problem, why some righteous enjoy their lives and the others must suffer? Already from that time usual kabbalistic answer to this question was found in the concept of transmigration of souls: Job suffers because of sins which were done in previous life. Gilgul in this study is revealed as one of the main definitions of XVI centrury’s kabbalah playing an important role in lurianic triada: cimcum–shebirath ha-Kelim–tikkun. Specifically tikkun – process of cosmic restitution is even impossible without permanent gilgul. Souls must come back into this world so that they could peace by peace gather sparks of the divine light which scattered into the lower worlds after the breaking of the vessels. Thus gilgul develops not only as individual but also as cosmic process. This understanding leads to a possible interpretation of Jews exile not as God’s punishment, but as the specially designated mission.

The aim of the thesis is to analyze certain stylistic as well as thematic aspects in prose fiction. The analysis focuses on the representation of relationships and mystique with regard to the use of punctuation, repetition and other forms of figurative language in both original and translation of romances Black Rose (2005) and Red Lily (2007) by Nora Roberts. The analysis is based on the theory of romance novels and the use of stylistic aspects in representation of the themes relationships and mystique. The paper is divided into five parts and includes appendices. Part One introduces the aim of the paper and gives a short summary of the romance novels Black Rose (2005) and Red Lily (2007) by Nora Roberts. Part Two presents the theory of romance as well as the role of mystique in romance, and outlines the theoretical background for the analysis. Part Three focuses on the theoretical aspects of theme and style and the translation problems in prose fiction, namely in the romance novels. An analysis of the cases found in the two romance novels is presented in Part Four where Chapter 4.1 focuses on the use of style in representing the theme of mystique and translation problems. Chapter 4.1 is further subdivided into Section 4.1.1 which dwells on the usage of repetition, Section 4.1.1 analyzes the use of other forms of figurative language, and Section 4.1.3 focuses on the use of punctuation patterns. Chapter 4.2 is devoted to the stylistic aspects representing the theme of... [to full text] / Šio darbo tikslas - išanalizuoti tam tikrus stilistinius ir teminius aspektus grožinėje literatūroje. Daugiausia dėmesio skiriama tarpusavio santykių ir mistikos elementų vaizdavimui, naudojant skyrybos, pakartojimo ir kitus vaizdingos kalbos elementus Nora Roberts romanuose “Juodoji rožė” (2005) ir “Raudonoji lelija” (2007). Analizė yra pagrįsta romano teorija ir stilistiniais aspektais, vaizduojant mistikos ir tarpusavio santykių temas. Darbą sudaro penkios pagrindinės dalys ir du priedai. Pirmojoje dalyje pristatomas darbo tikslas ir pateikiamos trumpos knygų santraukos. Antrojoje dalyje pristatoma romano teorija ir mistikos elementų romane reikšmė, o taip pat pateikiama teorinė medžiaga, kuria bus remiamasi praktinėje dalyje. Trečioji dalis dėmesį skiria teoriniams temos ir stiliaus aspektams ir jų vertimo problemoms grožinėje literatūroje, šiuo atveju, romanams. Ketvirtoje dalyje pateikiama pavyzdžių , rastų Nora Roberts romanuose „Juodoji rožė“ (2005) ir „Raudonoji lelija“ (2007), analizė. Skyrius 4.1 dėmesį skiria mistikos temos vaizdavimui ir jo vertimo problemoms. Skyrius 4.1 yra suskirstytas į poskyrius, kur poskyris 4.1.1 nagrinėja pakartojimų naudojimą, poskyris 4.1.2 nagrinėja kitas vaizdingos kalbos formas, o poskyris 4.1.3 dėmesį kreipia į skyrybos problemas. Skyrius 4.2 nagrinėja stilistinius aspektus vaizduojant tarpusavio santykių temą. Poskyriuose 4.2.1, 4.2.2 ir 4.2.3 nagrinėjami pavyzdžiai su pakartojimais, kitomis vaizdingos kalbos formomis ir... [toliau žr. visą tekstą]