Tyrimo objektas: Peties sąnario judesių amplitudės, raumenų jėgos, skausmo ir funkcinio pajėgumo pokyčiai taikant pratimus ir peties sąnario mobilizaciją po peties sąnario sukamosios manžetės plyšimo operacijos. Temos aktualumas. Peties sąnario sukamosios manžetės plyšimai dažnai lemia peties sąnario skausmus ir įvairaus pobūdžio negalią vyresniame amžiuje (Khair & Gulotta, 2011). Šią traumą patiria apie 25,0 proc. vyresnių nei 60 m žmonių ir apie 20,0 proc. vyresnių nei 20 m žmonių (Itoj, 2013). Lietuvoje yra atlikta nedaug tyrimų apie peties sąnario sukamosios manžetės plyšimus. Užsienio autoriai daugiau tyrinėja peties sąnario mobilizacijos ir pasyvių techninkų efektyvumą sergant peties ankšumo sindromu, artritu, artroze ir kitomis ligomis. Ypač trūksta informacijos apie gydymą, kuris leistų pacientams išvengti operacijos. Daugelis autorių nurodo, jog reikalingi išsamesni tyrimai šioje srityje. Tyrimo tikslas: įvertinti peties sąnario mobilizacijos ir pratimų efektyvumą gydant peties sąnario sukamosios manžetės plyšimus. Tyrimo uždaviniai: 1. Įvertinti pacientų po sukamosios manžetės plyšimo operacijos paties sąnario judesių amplitudę, raumenų jėgą, skausmą ir funkcinį pajėgumą prieš kineziterapiją. 2. Įvertinti peties sąnario mobilizacijos ir gydomųjų pratimų poveikį pacientų peties sąnario judesių amplitudei, raumenų jėgai, skausmui ir funkciniam pajėgumui po sukamosios manžetės plyšimo operacijos. 3. Įvertinti pacientų po sukamosios manžetės plyšimo operacijos judesių... [toliau žr. visą tekstą] / Object: The change of shoulder range of motion, muscle strength, pain and functional capacity after taking exercises and shoulder joint mobilization for patients after rotator cuff tear reconstruction surgery. Relevance of the topic. In elder age shoulder pain and various disabilities often occur because of the rotator cuff tears (Khair & Gulotta, 2011). 25,0 percent of population over 60 years and 20,0 percent of population over 20 years suffer from this injury (Itoj, 2013). Foreigner scientists more often make studies about the effectiveness of shoulder joint mobilization and other passive physical therapy techniques in curing other shoulder illnesses such as impingement syndrome, arthritis and ect. Especially there is lack of information about treatment that would prevent patients from surgery. Many scientists indicate that more studies are necessary about this topic. Task. The aim of this study was to evaluate the effectiveness of shoulder joint mobilization and therapeutic exercises curing rotator cuff tears. The main goals of this study were: 1. To evaluate range of motion, muscle strength, pain and functional capacity of operated shoulder for patients after rotator cuff tear arthroscopic reconstruction surgery. 2. To evaluate effectiveness of shoulder joint mobilization and therapeutic exercises for range of motion, muscle strength, pain and functional capacity of operated shoulder for patients after rotator cuff tear reconstruction surgery. 3. To evaluate how shoulder... [to full text]

Tyrimo objektai: čiurnos ir blauzdos apimtys, pėdos judesių amplitudės, skausmas, pėdos ir kulkšnies funkcija, dinaminė pusiausvyra. Čiurnos lūžis yra antras pagal dažnumą pasitaikanti čiurnos pažeidimas po patempimo (Fong et al., 2007 iš Beckenkamp et al., 2011). Švedijoje čiurnos lūžis pasitaiko 71 asmenims iš 10,000 ir kiekvienais metais daugėja 0,2 proc. Dažniausia lūžio priežastis, nukritimas lygioje vietoje (Thur et al., 2012). Dažniausiai čiurnos lūžis yra gydomas imobilizauojant galūnę 6 sav., o tai lemia judesio funkcijos sutrikimą, kuris pasireiškia tinimu, sustingimu ir raumenų silpnumu. Reabilitacija yra pradedama iš karto, kai tik lūžis būna stabilizuotas arba tik nuėmus įtvarą (Lin et al., 2010). Dviem trečdaliams pacientų, po čiurnos lūžio, funkcinis aktyvumas atsigauna gerai arba puikiai, tačiau likusiam trečdaliui — priimtinai arba blogai (Nilsson et al., 2003). Reabilitacijos tikslas — kuo greičiau atstatyti sutrikusią funkciją ir grįžti į kasdieninę veiklą. Norint sudaryti tinkamą kineziterapijos programą, reikia žinoti koks buvo pažeidimo mechanizmas ir pritaikant anatomijos ir kineziologijos žinias taikyti efektyviausią gydymo metodiką (Birrer and O‘Connor, 2004). Kineziterapijos tikslas yra pagerinti pacientų gyvenimo kokybę ir skatinti aktyvumą kasdieninėje veikloje (Harvey, 2008 iš Pääbo and Pill, 2012), nepaisant senėjimo, patirtos traumos ar ligos, arba aplinkos poveikio (Giura and Nagel, 2010). Kineziterapija, kitaip negu operacijos ir injekcijos... [toliau žr. visą tekstą] / Research objects: ankle’s and calf’s size, foot’s range of motion, pain, foot‘s and ankle‘s function, dynamic balance. Ankle fracture is the second most common ankle injury after the ankle sprain (Fong et al., 2007 from Beckenkamp et al., 2011). In Sweden ankle fracture occurs in 71 of 10,000 people and every year it increases by 0.2 percent. The most common reason for ankle fracture is falling of the flat surface (Thur et al., 2012). Usually ankle fracture is treated by immobilizing it for 6 weeks therefore, there is a loss of movement function that is shown in swelling, stiffness and the lack of muscle strength. Rehabilitation starts immediately after fracture stabilization or after when the cast is removed (Lin et al., 2010). After ankle fracture two thirds of patients recovers good or excellent function, but the one third has the acceptable or poor results (Nilsson et al., 2003). The aim of rehabilitation is to restore function and come back to work as soon as possible. To make proper physiotherapy program you need to know the mechanism of injury and applying anatomy and kinesiology knowledge apply the most effective treatment method (Birrer and O‘Connor, 2004). The aim of physiotherapy is to improve patients’ quality of life and daily activity (Harvey, 2008 from Pääbo and Pill, 2012), despite aging, injury or disease, or environmental effect (Giura and Nagel, 2010). Physiotherapy as distinct from operation or injection, is less risky, cheaper and after it patient can go... [to full text]

Fractures in the distal of the forearm are the most popular fractures of the muscular skeletal system. The aim of this study was to evaluate the effectiveness of joints mobilization method after fractures in the distal of the forearm. The goals of the study: To evaluate the effectiveness of different physical therapeutics methods in reconstruction of hand joints’ amplitudes as well as local hand brawn and function. To estimate the influence of different physical therapeutics methods on the change of hand pain while reconstructing hand’s functions. Organization and methods of the study. The examination was performed with patients grouped into two groups according to casual selection: 1. experimental group – patients underwent active and passive exercises and the joints mobilization method; 2. control group – patients underwent active and passive physical therapeutics exercises. Each group consisted of 30 patients whose mean age accordingly is 52,6±2,3 and 51,6±3,4 years. The study was performed at Kaunas Red Cross Hospital. A closed reduction was performed on all the patients after fracture in the distal of the forearm. Immobilization period lasted for 5 – 6 weeks. The physical therapeutics was started 3 – 5 days after removing the immobilization. Active exercises, passive movements of wrist and fingers joints and mobilization of the joints were applied to the patients of the experimental group. Passive movements as well as active exercises of wrist and fingers joints... [to full text]

Darbe, laikantis prielaidos, jog Irano pasiryžimas tęsti branduolinę programą ir agresyvi valdančiųjų retorika yra tikslingos, nuosekliai vykdomos strategijos dalis, buvo užsibrėžtas tikslas išsiaiškinti, kokio pobūdžio yra Irano strategija: puolamojo ar gynybinio tipo, kas padėtų atsakyti į klausimą, ar Islamo Respublika kelia potencialią grėsmę kitoms šalims (darbe akcentuojant JAV ir Izraelį) ar ne. Irano motyvai vykdyti gynybos ar puolimo strategijas yra, atitinkamai, saugumo siekis bei ambicijų įgyvendinimo siekis. Tiek vienas, tiek kitas motyvas turi tvirtą pagrindimą Irano kontekste bei atitinka dabrtinius Irano veiksmus bei valdančiųjų retoriką. Irane kilusios visuomeninės bei institucinės įtampos yra didelė grėsmė valstybės integralumui, tad Irano branduolinę programą bei agresyvią valdančiųjų retoriką yra logiška sieti su aršios visuomenės mobilizacijos forma. Vis dėlto preziumuojant, kad Irans vykdo gynybos ar puolimo strategiją nukreiptą į išorę, mobilizacija tampa tik taktiniu žingsniu strateginio tikslo link. Iranas yra itin ambicinga šalis. Be to, JAV pajėgoms, esant nepajėgioms stabilizuoti Irako ir Afganistano, Irano galimybės įgyvendinti šias ambicijas vis stiprėja. Vis dėlto, nors Iraną galima būtų įvardyti kaip revizionistinio elgesio tipo valstybę, kurios intersai yra susiję su plėtra ir dominavimu - didelės išorinės grėsmės režimo išlikimui verčia Iraną prioretizuoti saugumo siekį. Tad tikėtina, kad Iranas vykdys gynybinio tipo strategiją, ką, iš esmės... [toliau žr. visą tekstą] / Since Islamic Revolution in 1979 relations between Iran and international community are tensed. Though current situation, which could be described as impasse, has emerged just in the 2002, when the scope of Iran’s nuclear capabilities was first made public by the Iranian opposition group. Still the 2005 could be considered as a date, when Iran‘s and international communities relations gained current structure. In the 2005 new president M.Ahmedi-Nejad has been elected and nuclear works were resumed. Whereupon Iran is demonstrating determinacy to continue its nuclear enrichment and officials who are involved in decision making process are using aggressive rhetoric in account to U.S. an Israel. Though mentioned rhetoric is directed towards U.S. and Israel, other interrelated countries have arrogated these signals to themselves. And they were understood completely different: from assessment that their meaning is coincident with Iran’s peaceful purpose declaration to judgement that they are direct menace towards Western world. Consequently the assessment of Iran’s behaviour and intentions became complicated and that happened for several reasons: first, Iran’s rhetoric is controversial – averment that nuclear programme is peaceful logically don’t merge with declared willingness to destroy opponents. Second, rhetoric and behaviour don’t match - peaceful programme doesn’t go with a concealment of nuclear activities. Third, political assessment still rest upon realism postulates that... [to full text]