Mokslo filosofijoje maždaug nuo XX amžiaus 60 – tųjų metų, mokslo plėtros problema yra tapusi viena iš dominuojančių problemų ir argumentų šaltiniu. Brandžiausią mokslo plėtros analizę yra pateikęs Larry Laudanas. Laudanas apibendrina induktyvistų, deduktyvistų ir istorinės mokslo filosofijos krypties teoretikų mokslo plėtros modelius. Laudano mokslo plėtros teorija turi trūkumų, svarbiausias iš jų – neapibrėžta mokslo samprata. Probleminis šio darbo laukas yra mokslo filosofijos normatyvinės ir nenormatyvinės krypties ginčai. Laudanas siekia pateikti adekvačiausią mokslo racionalistų ir mokslo iracionalistų ginčų, mokslo plėtros įvertinimo, sprendimo versiją. Darbe ginama tezė: Larry Laudano pasiūlymas mokslo plėtrą vertinti remiantis faktiniu, metodologiniu ir aksiologiniu teorijų prasminių lygmenų skyrimu yra pranašesnis už kitų mokslo metodologų pasiūlymus, tačiau šis mokslo plėtros vertinimo modelis yra nepakankamai pagrįstas ir nepakankamai apibrėžtas. Pagrindiniai šio darbo šaltiniai yra L. Laudano „Science and Values“ (Laudan 1984) ir „Progress and Its Problems“ (Laudan 1997), taip pat T. S. Kuhno „Mokslo revoliucijų struktūra“ (Kuhn 2003). Darbe remiamasi Laudano mokslo aiškinimo ir tinklinės teorijos sampratos poziciją kritikuojančiais šaltiniais (Folse 1990, Fuller 1986, Lugg 1986, Quinn 1986, Stanford 2000, Worrall 1989). Laudanas pamatuotai kritikuoja Kuhno pasiūlytą mokslo plėtros modelį, atkreipdamas dėmesį į tai, jog Kuhnas negali racionaliais argumentais... [toliau žr. visą tekstą] / Since the 1960s the problem of justification of scientific development has been an important problem in the philosophy of science. Larry Laudan provides a mature analysis of scientific development. Laudan generalises the models of scientific advancement provided by inductivists, deductivists and the historical school of philosophy of science. Unfortunately, Laudan's theory of scientific development has important shortcomings, the most important of which is that concept of science is not defined. The problem field of this work is the controversy of normative and non-normative positions in the philosophy of science. Laudan aims to provide an adequate solution that accounts for the differences of evaluations of scientific advancement in the theories of scientific rationalists and scientific irrationalists. The following thesis is defended: Larry Laudan's suggestion to separate the factual, methodological and axiological layers of scientific theories when evaluating scientific advancement is superior to other suggestions, but this model of evaluation of scientific advancement is not well-founded and inadequately defined. Primary sources of this work are „Science and Values“ (Laudan 1984), „Progress and Its Problems“ (Laudan 1997) and „The Structure of Scientific Revolutions“ (Kuhn 2003). Criticism of Laudan's conception of science and his theory of a triadic network of justification (Folse 1990, Fuller 1986, Lugg 1986, Quinn 1986, Stanford 2000, Worrall 1989) is evaluated. Laudan... [to full text]