Darbe nagrinėjama Panevėžio krašto pinigų cirkuliacija XVI – XVIII a. numizmatikos duomenimis. Tyrimo objektas yra monetos, atrastos Panevėžio krašto lobiuose ir senkapiuose. Tyrimo tikslui pasiekti išsikeltas uždavinys – iš surinktų monetų duomenų sudaryti kuo platesnę ir išsamesnę statistinę bazę. Remiantis sudaryta duomenų baze bandoma įvairiais aspektais apžvelgti aptariamajam kraštui būdingas apyvartines tendencijas. Darbo dėstyme pateikiamos monetų lobių ir senkapių radimvietės. Abiejų duomenų bazių turinys atskirai apžvelgiamas pagal nominalus, kaldinimo vietą ir devynis chronologinius etapus. Paskutiniame skyriuje lobių ir senkapių monetų duomenys koreliuojami. Taip bandoma pastebėti naujas apyvartines tendencijas, kurios neišryškėja duomenis tiriant atskirai. Tyrimo rezultatai rodo, kad pagal nominalą tiek lobiuose, tiek senkapiuose didžiausią kiekį monetų aptariamajame krašte sudaro šilingai. Pagal kaldinimo vietą daugiausia rasta Rygoje kaldintų monetų. Didžiausią jų dalį sudaro Zigmanto Vazos Rygos šilingai. Analizuojant duomenis pagal chronologinius etapus, pastebima, kad lobių monetų duomenys teikia išsamesnę informaciją nei senkapių. Dėl gausaus monetų kiekio ir jų įvairovės XVII a. pirmosios pusės ir XVIII a. pirmosios pusės etapų apyvartinės tendencijos gali būti vertinamos objektyviausiai ir išsamiausiai. / The study examines circulation of money in Panevėžys region from 16th – 18th c. based on numismatic data. Coins discovered in hoards and old burials are the object of this research. In order to achieve the aim of this study the following task was raised - to create a database as broad and informative as possible. On the basis of the received database, characteristic circulation tendencies of Panevėžys region were examined from various aspects. Money hoards’ and old burials’ original locations are presented to display sources of numismatic data. The contents of both databases are examined separately: firstly by denomination, then by minting place. After these sections numismatic databases are divided into nine chronological periods. In the last section, content of coins found in hoards and old burials was correlated. This was done to perceive new and unseen tendencies which could not have been unveiled by examining data separately. The results of the study show that in both, money hoards and old burials, shillings were the most common denomination in Panevėžys’ region. Hence, at that period shillings played the main role in Panevėžys’ region's money circulation. The biggest number of coins was minted in Riga from which the most were minted under the reign of Sigismund III Vasa. By analyzing the data which was divided into chronological periods, it can be seen that coins from hoards are able to provide comprehensive information while coins from old burials give more specific... [to full text]